Mūsų krašto jaunieji šauliai – Vilniuje vykusiame pagarbos bėgime „Gyvybės ir mirties keliu“. Nuotr. iš asmeninio archyvo
Kai pasaulyje stiprėja kariniai konfliktai, o geopolitinė situacija tampa įtempta, Lietuvoje pradedama kalbėti apie būtinybę visuomenę paruošti politiniam pasipriešinimui.
Kalbant apie nacionalinį saugumą, atsigręžiama ir į Lietuvos šaulių sąjungą, pabrėžiama jos svarba.
„Santarvė“ domėjosi, kaip ir kuo gyvena Lietuvos šaulių sąjungos Mažeikių kuopos jaunieji šauliai.
Neabejingi šalies gynybai
Lietuvos šaulių sąjunga – valstybės remiama savanoriška sukarinta pilietinės savigynos asociacija, padedanti užtikrinti nacionalinį saugumą. Jai priklauso įvairiose srityse dirbantys, įvairaus amžiaus valstybės gyvenimui ir gynybai neabejingi žmonės.
Pilnamečiai, prisiekę Lietuvos Respublikai ir davę šaulio priesaiką, rengiami ginkluotam ir neginkluotam valstybės gynimui.
Jaunieji šauliai, kuriems yra 11–18 metų, rengiami pagal 4 pakopų programą. Kiekvienų mokymų metu jie įgyja teorinių ir praktinių žinių apie karybą, Lietuvos istoriją, lyderystę. Išlaikę gebėjimų egzaminus, gauna tai liudijančius sertifikatus ir ženklus. Jaunieji šauliai aktyviai dalyvauja ir organizuoja įvairius visuomeninius renginius, akcijas, sporto varžybas. Dalyvaudami stovyklose įgyja išgyvenimo gamtoje gebėjimų, susipažįsta su kario tarnyba.
Tokie faktai apie jaunuosius šaulius.
Būriai veikia ir mokyklose
Žemaitijos 8-oji rinktinė veikia jau 98 metus.
Šiai rinktinei priklauso ir Mažeikių šaulių 801-oji kuopa. Jai nuo 1992 metų vadovauja Pranas Trakinis.
Mažeikių šaulių kuopą sudaro 9 būriai – vienas suaugusiųjų ir 8 jaunimo. Suaugusiųjų būrys šiuo metu vienija apie 60 narių.
Jaunųjų šaulių būriai veikia Mažeikių Merkelio Račkausko, Gabijos, Viekšnių, Sedos Vytauto Mačernio ir Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijose bei Kalnėnų, Senamiesčio ir Tirkšlių Juozo Vitkaus-Kazimieraičio pagrindinėse mokyklose.
Skaičiuojama, kad jaunųjų šaulių Mažeikių rajone yra apie 200.
„Sunku pasakyti, kas jaunimą atveja į Šaulių sąjungą. Gal patriotiškumas ir nėra ta pagrindinė priežastis. Bet tai yra sukarinta organizacija ir yra dalis jaunimo, kurį tokia veikla – su šiek tik disciplinos – domina“, – kalbą apie organizaciją pradėjo P. Trakinis.
Didelių pokyčių nėra
Pasak kuopos vado, aktyviau su jaunimu Mažeikiuose bei visame rajone dirbti pradėta prieš 18 metų. Ir ta pradžia nebuvo lengva. Teko visuomenei pasakoti, kokia organizacija yra Lietuvos šaulių sąjunga, kokie jos tikslai bei siekiai. Teko žmones prisijaukinti, prisipratinti.
Palaipsniui ir norinčiųjų tapti jaunaisiais šauliais, ir jų būrelių mokyklose ėmė rastis daugiau.
„Vienu metu buvo penki, paskui – šeši, devyni jaunųjų šaulių būreliai. Dabar tas skaičius yra nusistovėjęs – toks, koks yra. Nemanau, kad staiga atsirastų labai daug norinčiųjų tapti šauliais“, – pastebėjo kuopos vadas.
Vis tik P. Trakinis sako, kad mažeikiškių pagyvėjimas, susidomėjimas sąjungos veikla pajuntamas tuomet, kai sąjungos nariais tampa visuomenei gerai žinomi žmonės. Jaunimo aktyvumą buvo sužadinę ir įvykiai Ukrainoje.
Požiūris pamažu keičiasi
Pašnekovas pastebi, kad šiuo metu į Šaulių sąjungos veiklą palankiau žiūri ir Krašto apsaugos ministras.
Pašnekovas prisiminė savo vadovavimo Mažeikių 801-ajai kuopai pradžią. Kurį laiką šauliai buvo mažai kam įdomūs bei reikalingi, jie egzistavo vien iš entuziazmo bei gerų norų.
„Dabar jau vietomis gal net sunku dirbti – kuriami planai, keliami reikalavimai“, – sakė P. Trakinis.
Reikalavimai reikalavimais, tačiau paklaustas, ar reikalavimams įgyvendinti valstybė skiria finansavimą, pašnekovas prityla.
Jaunųjų šaulių veiklai lėšų yra šiek tiek skiriama – apmokamos stovyklos, pasirūpinama uniformomis. Tiesa, jos tenka ne visiems jaunuoliams.
Jaunųjų šaulių būrių vadovai, kurie sugeba užpildyti paraiškas dėl neformaliojo vaikų švietimo finansavimo, jei įgyvendina reikalavimus, kas mėnesį už kiekvieną mokinį gauna po 15 eurų.
Iš šių lėšų galima įsigyti būrelių veiklai reikalingų priemonių. Be to, vadovų darbą apmoka mokyklos.
Tikėjimas tuo, ką darai
Jaunieji šauliai yra pastebimi įvairių valstybinių renginių metu, miesto šventėse. Jie – vieni aktyviausių sporto renginių – bėgimų, žygių, varžybų – dalyvių. Jie aktyvūs įvairių stovyklų, mokymų dalyviai. Dažniausiai visa ši veikla vyksta savaitgaliais, per šventes ir atostogas. Todėl būrių vadovams tenka aukoti nemažai savo asmeninio laiko.
Kalbinti būrių vadovai „Santarvei“ sakė, kad, norint vaikus sudominti, užkrėsti bet kokia veikla, vadovai ir patys turi būti tos veiklos fanatikais.
Tirkšlių Juozo Vitkaus-Kazimieraičio ir Kalnėnų pagrindinių mokyklų jaunųjų šaulių būriams ketverius metus vadovauja Stasys Pauliukas. Jis pasakojo, kad sumanymas mokykloje formuoti jaunųjų šaulių būrį kilo, kai mokykla įgijo Juozo Vitkaus-Kazimieraičio, kuris buvo šaulys, vardą.
„Tuo metu mokykloje nedirbo žmonių, kuo nors susijusių su karyba. Buvau vienintelis, turintis karininko laipsnį, tai ir pradėjau. Paskui pradėjau dirbti Kalnėnų pagrindinėje mokykloje. Direktorė pasakė, kad irgi reikia jaunųjų šaulių būrelio“, – kalbėjo dviejų būrių vadovas.
Yra siekiančių tapti karininkais
Pasak S. Pauliuko, ne kiekvienas gali tapti jaunuoju šauliu. Kasmet rugsėjį į jaunųjų šaulių būrelius ateina apie 50 naujokų, pageidaujančių būti šauliais. Kandidatams taikomas pusės metų bandomasis laikotarpis. Vis dėlto pabuvę rikiuotėse, supratę, kad reikia vykdyti vado įsakymus, kai kurie jaunuoliai vėliau nebeateina.
„Būna, ateina dalis vaikų, kurie nesutaria su mokytojais, su bendraamžiais. Jiems, matyt, reikia drausmės, tvarkos, aktyvios fizinės veiklos – miškų, naktinių žygių. Ir jie iš tiesų užauga puikiais, sąžiningais žmonėmis“, – sakė S. Pauliukas.
Vadovas didžiuojasi savo auklėtiniais, kurie pabaigę mokyklas nutaria tapti karininkais. Atpildu ir akstinu veikti toliau tampa ir jaunimo nuveikti darbai, pelnytos pergalės.
S. Pauliuko vadovaujamuose jaunųjų šaulių būriuose šiuo metu yra apie 60 narių.
Reikia ne tik laiko
Merkelio Račkausko gimnazijoje jaunųjų šaulių būrelis veikia septynerius metus. Jį įkūrė lietuvių kalbos mokytoja Sonata Maigaitė.
„Jei neklystu, toks būrelis gimnazijoje veikė tarpukariu, tačiau, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, jo veiklos niekas neatnaujino. Turbūt neatsirado norinčio ir galinčio jam vadovauti žmogaus. Vadovavimo būreliui patirties jau turėjau ankstesnėje darbovietėje, o ir ne vienoje stovykloje buvau, tad suburti jaunųjų šaulių būrį atrodė puiki mintis“, – prisiminė mokytoja.
Jaunieji Žemaitijos šauliai išbando šuolius parašiutu. Nuotr. iš Šerkšnėnų aeroklubo archyvo
Darbą su jaunaisiais šauliais pedagogė vadina ir iššūkiu, ir dovana, reikalaujančia ne tik laiko, bet ir daug kantrybės, ištvermės. Vadovė sako, jog nori padėti jaunimui suprasti, kad jie yra didžios tautos vaikai. Ir kad istorinė atmintis yra svarbi atrama pašėlusiai greitu tempu gyvenantiems žmonėms.
„Manau, ne kiekvienas galėtų tiek laiko skirti šiai veiklai, todėl lenkiu galvą prieš tų būrelių vadovus, kurie nepraleidžia nė vieno renginio, nuolat savo žinias ir įgūdžius tobulina kursuose“, – kalbėjo S. Maigaitė.
Palieka didelį pėdsaką
Pedagogė pastebi: jei vaikas pradeda lankyti šaulių būrelį, ta veikla palieka jam didelį pėdsaką. Daugelį dalykų jis ima matyti ir vertinti kitaip, turi savo pilietinę poziciją, supranta valstybės ir tautos reikšmę žmogaus gyvenimui. Supranta, kad Lietuvos ateitis – jo, jauno žmogaus, rankose. Todėl svarbu tą jauną žmogų tinkama linkme pakreipti, o jau savo kelią jis randa pats.
„Džiugu tai, kad tarp buvusių mano vadovaujamo būrelio narių yra savanoriškai pasirinkusių ir baigusių devynių mėnesių karinę tarnybą Lietuvos kariuomenėje. Tiesa, ne tik vaikinai, bet ir merginos. Matyt, merginos jau tikrai nebėra ta silpnoji lytis, kurią reikia ginti. Jos jau ir pačios gali ginti“, – mintimis pasidalijo S. Maigaitė.
Kiekvieno motyvai skirtingi
Pasak vadovės, jaunimas turi įvairių motyvų, kurie jį paskatina prisijungti prie jaunųjų šaulių veiklos.
Vieni ateiti nusprendžia po to, kai apie organizaciją bei jos veiklą išgirsta draugų pasakojimus. Kiti tokioje disciplinuotoje srityje nori išbandyti save, įgyti karinių žinių bei įgūdžių. Taip pat – ir vilkėti uniformą. Trečius paskatina artimieji.
„Kiekvieno jaunuolio vis kitokie motyvai, tačiau idėja ta pati – būti tautos kariu“, – apibendrino S. Maigaitė.
Šiuo metu jos vadovaujamame būryje – 18 narių. Ir įdomu tai, kad daugumą sudaro merginos.
Mokymasis per praktiką
Gabijos gimnazijoje jaunųjų šaulių būrys veikia dvejus metus. Jam vadovauja ekonomikos ir geografijos mokytoja Rima Skrodenytė.
Kelionėmis, žygiais, krašto istorija bei kraštotyra besidominti pedagogė prieš porą metų dalyvavo pilietiškumo vasaros kursuose Medininkuose, pasieniečių mokykloje. Juose buvo daug praktinių užsiėmimų. Kursų dalyviai gavo pažymėjimus, kad gali dirbti su jaunaisiais šauliais.
Grįžus namo R. Skrodenytė gavo Lietuvos šaulių sąjungos kvietimą dalyvauti jaunųjų šaulių vasaros stovykloje. Sutiko, o po to gimnazijoje įsteigė jaunųjų šaulių būrį.
Pašnekovė sako, jog dėstomus mokomuosius dalykus mėgsta glaudžiai sieti su praktika. Ir labai vertina tai, kad jaunųjų šaulių veikla yra praktinio pobūdžio.
Įvairių gyvenime reikalingų dalykų čia mokomasi ne iš vadovėlių, o išbandant juos.
Loreta BUTKUTĖ
