Nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo kailių fermų draudimas, pagal kurį nuo 2027 m. sausio 1 d. bus draudžiama veisti, laikyti ir parduoti gyvūnus vien dėl naudos, gaunamos iš jų kailio. Nors įstatymas jau įsigaliojo, Užpalių seniūnijoje esančios kailių fermos „Žydroji lapė“ vadovas Tomas Maldauskas planų trauktis iš verslo kol kas neturi.
Kailių fermos vadovas labiausiai nusivylė įstatymų leidėjais
Kaip pasakojo nevyriausybinės gyvūnų apsaugos organizacijos „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė, visuomenė šiam draudimui buvo pasiruošusi gerokai anksčiau, negu jis įvyko. „Visos apklausos rodė, kad didžioji dalis visuomenės, didžioji dalis lietuvių nepritaria gyvūnų žudymui dėl kailio“, – sakė gyvūnų teisių gynėja. Ji pridūrė, kad priešingai nei sako kailinių žvėrelių augintojai, ši tema rūpi daugeliui žmonių. „Europos piliečių iniciatyvą, kurioje siūloma uždrausti kailių fermas visoje Europoje, pasirašė rekordinis skaičius lietuvių. Iniciatyva surinko penkiasdešimt tūkstančių parašų“, – dalijosi G. Vaitkevičiūtė.
T. Maldauskas, jau daugiau nei dešimtmetį vadovaujantis žmonos tėvo Užpaliuose (Utenos r.) įkurtam verslui, taip pat sakė, kad šis draudimas nebuvo netikėtas: „Mes jau taip morališkai jautėm, kad link to einam, kadangi tie „Tušti narvai“ turėjo savo tikslą ir siekė jo bet kokiais metodais.“ Jis taip pat pridūrė, kad, prasidėjus kalboms apie kailių fermų draudimą, ūkininkai netinkamai reagavo į gyvūnų teisių gynėjų pareiškimus. „Galvojom, kad čia kažkokia maža grupelė, kuri reiškia nepasitenkinimą, tai viskas taip ir nueis“, – komentavo T. Maldauskas. Visgi kailių fermos vadovas teigė, kad labiausiai liko nusivylęs įstatymų leidėjais. „Aš suprantu, kažkam kažkas nepatinka, bet dėl mažos grupelės priimti įstatymus, kurie nulaužia visą sektorių, ir nė vienas Seimo narys neatvažiuoja, nepasižiūri, kaip yra iš tikrųjų…“ – sakė T. Maldauskas.
Kailinių žvėrelių augintojai nepatenkinti kompensacijomis
Ūkininkams, uždarantiems kailių fermas, bus skiriamos kompensacijos: verslą sustabdę 2024 m. gaus 3 eurus už gyvūną, 2025 m. – 2 eurus, o 2026 m. – 1 eurą. Taip pat bus kompensuojamos ūkio (pastatų nugriovimo, įrangos sunaikinimo) išlaidos ir darbuotojų išeitinės išmokos. Tačiau T. Maldauskas teigė, kad tokios kompensacijos yra niekinės. „Kompensacijų praktiškai nėra. Jos yra butaforinės, pasakytos liaudžiai, kad pasipiktinimo nebūtų“, – teigė ūkininkas. Dėl to buvo inicijuotas kreipimasis ir į Konstitucinį Teismą. „Per 3 valandas surinkom 66 Seimo narių parašus, kad patikrintume, ar įstatymas atitinka Konstituciją“, – sakė T. Maldauskas.
Kaip teigė G. Vaitkevičiūtė, kai kuriose šalyse ūkininkams, uždarantiems kailių fermas, skiriamas ilgesnis pareinamasis laikotarpis, tačiau jie negauna jokių kompensacijų. „Dėl kompensacijų buvo diskutuota daug. Visada tie ūkininkai, kuriems kažkas yra kompensuojama, bus nepatenkinti. Tai yra normalu“, – pridūrė „Tuščių narvų“ vadovė.
Lauks Konstitucinio Teismo išvados
„Mes visi dirbsim iki paskutinės dienos, iki 2026 m. gruodžio 31-os, kiek įstatymas leidžia“, – teigė T. Maldauskas. Jis taip pat pridėjo, kad, kol nėra Konstitucinio Teismo išvados, jog šis įstatymas nepažeidžia Konstitucijos, tol jie neturi jokių planų anksčiau laiko uždaryti verslo ir užsiimti kokia nors kita veikla. „Jei Konstitucinis Teismas pasakys, kad čia yra gerai, mes nieko negalim padaryt, nelegaliai pogrindyje juk nedirbsi, teks užsidaryt. Aišku, gaila žmonių, kiek metų dirbo“, – kalbėjo „Žydrosios lapės“ vadovas.
G. Vaitkevičiūtė teigė, kad dėl Konstitucinio Teismo išvados nesijaudina. „Kitose šalyse išvada visada būdavo teigiama gyvūnams“, – pridūrė gyvūnų teisių gynėja.
Šiuo metu Lietuva yra 20-oji šalis Europoje, uždraudusi kailių fermas. Europoje šį verslą jau yra uždraudusi Estija, Latvija, Austrija, Prancūzija, Airija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Belgija, Čekija, Italija ir kitos šalys.
Kamilė VAICIUKEVIČIŪTĖ
