Vieni šiai šventei, jos papročiams, apeigoms skiria daugiau dėmesio, kiti – mažiau. Šventės papročiuose ilgainiui persipynė krikščioniškos ir pagoniškos tradicijos, simboliai. Čia daug įvairiai aiškinamų simbolinių veiksmų. Kiaušinis – tai gyvybės atsiradimas, vaisingumo, prisikėlimo simbolis, jo ridenimas žeme – tai budinimas požemio gyventojų (gyvačių). Anksčiau tikėta, kad gyvačių pavidalu iš požemių išlenda protėvių vėlės, kurios pavasarį prikelia augmeniją. Tikėta, kad kiaušiniai turi ypatingų galių – jų valgydavo sergantieji. Nevaisingos moterys gydydavosi, gerdamos žalius kiaušinius.
Didžiausią galią turėję Velykų kiaušiniai. Vyrai užkasdavo kiaušinius laukuose, kad laukai geriau derėtų.
Mažeikiškių ir miesto svečių klausėme, kaip jie švenčia Velykas, kokios šios šventės tradicijos išsaugotos jų šeimose, ką ši šventė jiems reiškia?
 Algirdas Lukoševičius. Sigito STRAZDAUSKO nuotr. |
Algirdas Lukoševičius, senjoras iš Židikų: – Švenčiame senoviškai, sekmadienį einame į bažnyčią, po to susirenka visi namiškiai pietų. Būna kiaušinių ir mėsiškų patiekalų. Žaidimų jokių nežaidžiame, tik jei vaikai suvažiuoja – margučius daužom. Švenčiame kaip katalikai krikščionys, kaip Kristaus prisikėlimo šventę ir kaip gamtos prisikėlimą – pavasarį. Vaikai atvažiuoja su šeimom, prie bendro stalo pasėdim, pažiūrime, kieno kiaušinis kietesnis, kieno gražesnis. O per Atvelykį, vadinamąsias vaikų Velykas, būna ir margučių ridenimai, bet čia tik vaikams labiau tinka tokie žaidimai. |
 Roma Gruzdienė. Sigito STRAZDAUSKO nuotr. |
Roma Gruzdienė, mažeikiškė, AB „Pieno žvaigždžių“ meistrė: – Per Velykas visada darome vadinamąjį kiaušinių medį – velykinį medį: parsinešame „katinėlių“, išpučiame kiaušinius, juos nudažome ir sukabiname. Velykos mums tokia pakylėtos nuotaikos šventė, linksma šventė, laukiame atšilimo, laukiame šilumos. Mėgstame ridenti margučius su vaikais, kas nudaužia kito kiaušinį, tas ir pasiima, susirenka, o paskui draugiškai pasidaliname. Mums Velykos – šeimos šventė, einame pas močiutes, bendraujame. |
 Kazys Jogminas. Sigito STRAZDAUSKO nuotr. |
Kazys Jogminas, mažeikiškis, UAB „Darbsauga“ direktorius: – Velykas švenčiame kaip normalūs žmonės, kaip katalikai: susėdame prie stalo, pavalgome šventinius pusryčius ir po to ilsimės. Mes nepraktikuojantys katalikai, laikomės senųjų papročių: pirmą dieną šeimoje, kitą – aplankome giminaičius. Būna tradiciniai margučio ridenimai senoviniu žemaitišku būdu – nuo kirvio. Pasirūpiname beržo šakelių, kad sužaliuotų, kad papuoštų šventinį pusryčių stalą. Jaunesni patys margindavom kiaušinius su vašku ir svogūnų laiškais. O dabar tiesiog nueisiu į turgų ir nusipirksiu gražių margučių – bus paprasčiau. |
 Onutė Bučienė. Sigito STRAZDAUSKO nuotr. |
Onutė Bučienė, mažeikiškė senjorė: – Kaip katalikai švenčiame: pavasarinė prisikėlimo šventė, pasimeldžiam, penktadienį einame stacijas, šeštadienį bažnyčioje giedame Kalvarijų kalnus, po to su „Caritu“ daliname žvakeles, sekmadienį – vėl mišios. Tradiciškai vaikai atvažiuoja, ridename kiaušinius. Nors vienas vaikų yra Norvegijoje, o kitas Kaune – šventėms abu sugrįžta. Tad Velykos mums – tokia graži šeimos susitikimo, bet pirmiausia – Kristaus prisikėlimo šventė. |
 Lina Stelingienė. Sigito STRAZDAUSKO nuotr. |
Lina Stelingienė, mažeikiškė buhalterė: – Visų pirma Velykos mums – Kristaus prisikėlimo šventė. Einame į bažnyčią, po to dar važiuojame į kaimą – Pievėnus. Ten bažnyčioje yra tokia tradicija: kareiviai per naktį budi ir saugo ant žemės paguldytą kryžių, nes žydeliais persirengę vyrai bando pavogti Kristaus kūną… Sekmadienį, labai anksti – šeštą valandą, vyksta pamaldos, po jų tie „žydai“ bėga aplink bažnyčią devynis kartus, o žmonės apeina tris kartus – tik priešinga kryptimi. Nežinau iš kur tokia tradicija atsirado, bet vis įdomiau– savotiškas spektaklis. |
 Rolandas Medveckas. Sigito STRAZDAUSKO nuotr. |
Rolandas Medveckas, mažeikiškis: – Švenčiame su šeima, su giminėmis. Kiaušinių dažymas visada būna tokia linksma atrakcija, kieno kiečiausias – tas laimi, tam geriau seksis. Su šeima, su giminėmis švenčiame. Važiuosime pas tėvus, aplankysime. Svogūnų laiškais kiaušinius dažysime: kiekvienas savaip – pagal savo fantaziją. Linksma man ši šventė – kiaušinių ridenimo diena: kas toliau, kas pataikys – tam geriau. Savotiška tokia žaisminga konkurencija tie žaidimai, pajuokaudami žaidžiame. Man Velykos – džiugesio šventė, nes vis šilčiau darosi, vasara artėja, mažiau tų rūbų bereikia. |
theguardian.com/commentisfree/belief/2 015/apr/03/christianity-when-properly-u nderstood-religion-losers.
Krikscionybe jei teisingai supranti yra luzeriu religija. Gavai i viena zanda-atsuk kita. Kentek visa gyvenima,buk nuolankus ir …po mirties tau bus atlyginta. Logiskai mastant,tai reiskia,kad tu gyvas reikalingas tik kaip vergas ir tau bus geriau jei mirsi.
galvojau kad prifantazavo, paguglinau tikrai yr žiūriu tokia tradicija, įdomiai
skrendame i pietu europos kurortus kasmet, nes vaikams atostogos. Dovanojame vienas kitam sokoladini kiausini, nes tai komercine svente taip vadinamam kataliku pasaulyje. I baznycia neinam, ten labai nuobodu:)