Trečiadienį pradedamas platinti pirmą kartą lietuvių kalba išleistas Kanonų teisės kodeksas. Katalikų Bažnyčios normų sąvadą sudaro 1752 kanonai, kurių kiekvienas išreiškia konkrečia teisinę normą.
Tam tikrais atvejais jau veikia
Lietuvos Vyskupų Konferencijos sekretoriatas praneša, kad Šventojo Sosto ir Lietuvos Respublikos sutartyje numatyta, jog Bažnyčia tvarkosi pagal Kanonų Teisę.
Valstybė pripažįsta tuos kanoninius aktus ir Bažnytinio Tribunolo (teismo) sprendimus, kurie sukelia civilinius padarinius – bažnytinių juridinių asmenų steigimą, tikybos mokytojų skyrimą, santuoką, jos paskelbimą negaliojančia ir kt.
Taigi tam tikrais atvejais Kanonų teisės kodeksas (lot. Codex Iuris Canonici) Lietuvoje veikia ir yra taikomas drauge su Valstybės teise.
Todėl, Lietuvos Vyskupų Konferencijos sekretoriato teigimu, jo vertimas į lietuvių kalbą yra svarbus ne tik Bažnyčiai, bet ir Lietuvos teisininkų bendruomenei, studentijai, valstybės institucijoms (daugiau: vertimas internetu).
Skatins tikinčiųjų ugdymą
Kanonų teisės kodeksą sudaro 1752 kanonai, kurių kiekvienas, panašiai kaip įstatymo straipsnis, išreiškia konkrečią teisinę normą. Ji yra taikoma ne pavieniui, o derinant su kitais kanonais apibrėžtomis normomis.
Teisinę galią turi ir priimant sprendimus vartojamas tik originalus lotyniškasis Kodekso tekstas, todėl Lietuvoje skelbiamas leidimas lygiagrečiai pateikia tiek originalą, tiek lietuviškąjį vertimą. Pastarasis, atliekantis labiau pažintinę funkciją, parengtas kuo ištikimiau sekant lotyniškais kanonais ir teikiant pirmenybę tikslumui, terminų nuoseklumui, o ne įprastam lietuviškam stiliui. Dalis specifinių posakių ir žodžių neverčiami, jie paaiškinami žodynėlyje.
Lietuvos Vyskupų Konferencija tikisi, kad dabar Kanonų teisės kodeksu galės pasinaudoti didesnė grupė Bažnyčios narių nei iki šiol.
Viliamasi, kad jis paskatins sąmoningų ir aktyvių tikinčiųjų ugdymą, užtikrins gilesnį jų supratimą apie savo teises ir pareigas.
Pasirinkta diena – ne atsitiktinė
Paskelbti pasirinkta sausio 25-oji – tai diena, kai 1959 m. popiežius Jonas XXIII pranešė nusprendęs pertvarkyti tuo metu naudotą Kanonų teisės kodekso redakciją ir sušaukti Vatikano II Susirinkimą.
Po dvidešimt ketverių įtempto darbo metų tą pačią 1983-iųjų sausio dieną Popiežius Jonas Paulius II apaštaline konstitucija „Sacrae disciplinae leges“ paskelbė ir patvirtino dabar galiojantį bažnytinės teisės sąvadą.
Kodeksą parengusioje Šventojo Sosto komisijoje dirbo 105 tėvai kardinolai, 77 arkivyskupai ir vyskupai, 73 kunigai pasauliečiai, 47 kunigai vienuoliai, 3 vienuolės, 12 pasauliečių iš 5 žemynų ir 31 šalies.
Lietuviškąjį tekstą paruošė vyskupo Gintaro Grušo vadovaujama vertimo redagavimo komisija iš dvasininkų ir pasauliečių.
Perduodami šimtmečiais
Tikinčiųjų bendruomenės tvarkymosi – bažnytinės teisės – pavienes normas (principų formuluotes), vadinamas kanonais, dar ankstyvosios krikščionybės laikais imta kaupti į rinkinius. Didžiąją jų dalį sudarė Bažnyčios susirinkimų ir popiežių paskelbtos teisinės nuostatos.
XII a. šie rinkiniai įgijo „Codex Iuris Canonici“ antraštę, sukurtą pagal imperatoriaus Justiniano rinkinio „Corpus Iuris Civilis“ analogiją.
Nors dauguma kanonų buvo perduodami šimtmečiais, sisteminga visuma, kurią parengti Vatikano I Susirinkimo metu pageidavo vyskupai, aprobuotą pavidalą įgijo tik 1917 m.
Šio bažnytinės teisės sąvado esmingos peržiūros rezultatas – dabartinis Kodeksas.
