Kapitono pėdomis sekė jo anūkas, taip pat Jonas Mažylis. Nuotr. iš asmeninio archyvo
Nuotraukoje užfiksuota akimirka: kapitonas Jonas Mažylis perduoda patirtį Rietavo šauliams, 2005 metai.
Šiemet šimto metų įkūrimo jubiliejų švenčia šaulių organizacija, metais vėliau savo istoriją pradėjo ir Mažeikių šaulių organizacija, kuri vėliau buvo pavadinta XIII Mažeikių šaulių rinktine.
Ryškų pėdsaką šios rinktinės veikloje tarpukariu paliko kapitonas Jonas Mažylis. Lietuvai atkūrus šalies nepriklausomybę senelio pradėtą tradiciją tęsė jo anūkas – taip pat kapitonas Jonas Mažylis.
Žūties vieta – nežinoma
Vadovaujančias pareigas XIII Mažeikių šaulių rinktinėje ėjusio kapitono Jono Mažylio likimas buvo tragiškas, kaip ir daugelio to meto Lietuvos kariuomenės karių bei šaulių: 1941 metų birželio 14-ąją jis buvo areštuotas ir išvežtas į Rusijos gilumą – Sibirą. Karininkas atsidūrė Krasnojarsko krašte, Jenisiejaus upe barža buvo plukdomas į Dudinką, kur ir žuvo.
„Senelį pažįstu tik iš senų nuotraukų. Kai jį areštavo, mano tėtis buvo dar vaikas. Tiek ir težinome, kad Lietuvos karininkus plukdė barža Jenisiejaus upe, o susirgusius ar mirusius mesdavo į upę. Todėl mes net nežinome, kaip jis pasitiko mirtį, kur senelio kapas“, – kalbėjo tarpukario šaulių vado anūkas.
Jonas Mažylis gimė 1901 metais Rokiškio apskrityje, Skapiškio valsčiuje, devyniolikos metų sulaukęs buvo pašauktas į besikuriančią Lietuvos kariuomenę. Pastebėjus jo gabumus karybai ir organizaciniam darbui, J. Mažylis buvo pasiųstas mokytis į karinę mokyklą.
Mažeikių šaulių rinktinės vadu jis tapo 1929 metais, čia jam buvo suteiktas vyresniojo leitenanto, vėliau – kapitono laipsnis. Po metų jis baigė prie Valstybės karo akademijos veikiančius kursus, įgijo karo ugniagesių komandos vado cenzą, buvo apdovanotas „Šaulių žvaigžde“.
Vykdė aktyvią šaulių veiklą
Nuo 1929 metų aštuonerius metus kapitonas Jonas Mažylis ėjo įvairias pareigas Mažeikių krašte: buvo šaulių rinktinės vadas, vado padėjėjas, karo komendantūros komendantas, pavaduotojas, Šaulių rinktinės ginklų fondo tvarkytojas. Jo vadovavimo Mažeikių XIII šaulių rinktinei metu jos nariai aktyviai dalyvavo įvairiuose kariniuose mokymuose ir pratybose, saugojo miestą nuo gaisrų, ką liudija ir 1932 metais kapitono J. Mažylio apdovanojimas ugniagesių garbės trečiojo laipsnio ženklu „Artimo pagalbon“.
Kapitonas Jonas Mažylis nuo 1929 metų aštuonerius metus
aktyviai dalyvavo Mažeikių šaulių veikloje. Nuotr. iš asmeninio archyvo
Nuo 1937 metų jis paskiriamas Lietuvos kariuomenės kunigaikščio Margirio šeštojo pulko kuopos vadu, šiame pulke eina įvairias pareigas iki 1940 metų. Tais metais J. Mažylis perkeliamas į Vilnių ir tarnauja 294 pulko gurguolės turto ir tiekimo dalies viršininku, vėliau paskiriamas finansų dalies viršininku.
Einant šias pareigas, kapitoną Joną Mažylį ištiko daugelį nepriklausomos Lietuvos karininkų pasitikusi tragiška lemtis.
Pagerbė rinktinės vadus
Dabar Lietuvos šaulių sąjunga vienija daugiau kaip 11 tūkst. įvairaus amžiaus, religijų, profesijų ir interesų mūsų šalies piliečių. Žemaitijos šaulių 8-ąją rinktinę šiuo metu sudaro rinktinės garbės sargybos skyrius, Mažeikių 801-oji, Plungės 802-oji, Rietavo 803-ioji, Varnių 804-oji, Telšių 605-oji ir Alsėdžių 806-oji šaulių kuopos.
Iškilmingos Žemaitijos šaulių 8-osios rinktinės rikiuotės, skirtos pažymėti šaulių organizacijos įkūrimo šimtmečiui, šių metų birželio pabaigoje metu padėkos raštais ir šimtmečio proginėmis monetomis buvo apdovanoti buvę Žemaitijos šaulių rinktinės vadai, tarp jų – ir kapitonas Jonas Mažylis.
„Tarnybą atkurtoje Lietuvos kariuomenėje pradėjau nuo 1990 metų. Iš pradžių tarnavau šaukimo skyriaus specialistu, po to štabo viršininku, palaipsniui pakilau iki Lietuvos krašto apsaugos pajėgų 102-ojo savanorių bataliono, kuris bazavosi Mažeikiuose, vado. Nuo 2005 metų beveik dvejus metus buvau Telšių apskrities šaulių rinktinės vadu, iš šių pareigų ir perėjau į civilinį darbą“, – pasakojo J. Mažylis.
Pasak mažeikiškio, tuo metu pagrindinis dėmesys pirmiausia buvo skiriamas Lietuvos kariuomenės struktūros atkūrimui, rūpintasi, kad stiprėtų savanorių pajėgos, kad jaunimas mokėtų elgtis su ginklais, jeigu Tėvynei iškiltų pavojus.
Reikalingi tiek savanoriai, tiek šauliai
Prieš daugiau kaip du dešimtmečius Mažeikių 102-asis batalionas buvo gerokai gausesnis – tada jis buvo suformuotas trijų kuopų pagrindu, jame tarnavo apie tris šimtus savanorių.
„Savanorių pajėgos žmones tada traukė dėl įvairiausių priežasčių – didelė dalis savanorių tarnavo dėl noro išbandyti save, pajusti karinio gyvenimo, tarnybos skonį, kiti – patriotizmo skatinami. Buvo ir tokių, kurie tokiu būdu vengė privalomosios karinės tarnybos. Per šį laikotarpį vyko įvairios reorganizacijos ir dabar mūsų mieste yra savanorių kuopa“, – sakė J. Mažylis.
Valstybės įmonėje „Regitra“ dirbantis atsargos kariškis pažymi, kad ir šiuo taikiu metu reikalingi tiek savanoriai, tiek šauliai: šauktinių ir profesinių karių nėra daug, reikia, kad kuo daugiau vyrų ir moterų, kilus agresijos grėsmei, gebėtų ginti Lietuvą.
Ar reikia privalomo karinio mokymo mokyklose, anot J. Mažylio, sunku pasakyti. Atsargos karininkas pažymi: būtina siekti, kad jaunimas bent minimaliai būtų supažindintas su karybos pagrindais.
