Praėjusiais metais mūsų rajone vykusiose karių savanorių pratybose dalyvavo ir sraigtasparnio įgula. Nuotr. iš redakcijos archyvo
28-ąsias įkūrimo metines sausį minėję krašto apsaugos savanoriai teigia, kad jų uždaviniai išlieka tie patys – mokytis ginti Tėvynę nuo bet kokių agresorių.
Atstovavo du mažeikiškiai savanoriai
Vilniaus Nepriklausomybės aikštėje vyko iškilminga Krašto apsaugos savanorių pajėgų rikiuotė, kuria buvo paminėtas žmonių, 1991 metais grėsmės akivaizdoje apsisprendusių ginti Tėvynę, sprendimas. Tuomet, po bandymo ginkluota jėga nuversti Lietuvos vyriausybę, Aukščiausioji Taryba priėmė įstatymą dėl Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos įkūrimo.
Iškilmingos rikiuotės metu geriausiai praėjusių metų Krašto apsaugos savanorių pajėgų kuopai, kuria ketvirtus metus iš eilės tapo Žemaičių apygardos trečiosios rinktinės 302-oji pėstininkų kuopa, įsikūrusiai Gargžduose, buvo įteiktas pereinamasis apdovanojimas – istorinis atkurtas XIV amžiaus kalavijas.
Iškilmingoje karių savanorių rikiuotėje kiekvieną būrį išstatė visos Lietuvoje veikiančios savanorių rinktinės. Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės būrio sudėtyje rikiuotėje žygiavo ir Mažeikių 603-iosios pėstininkų kuopos vyresnysis eilinis Egidijus Alčiauskas ir eilinis Alfredas Boveris.
Kariai savanoriai savo šventę minėjo ne tik rikiuote: vyko „Diena su uniforma“. Jos metu visoje šalyje kariai savanoriai savo civiliniuose darbuose ar mokymo įstaigose dėvėjo uniformą ir taip stiprino ryšį su visuomene, skleidė žinią apie kario tarnybą ir pristatė savanorių pajėgas.
Tarnauja ir merginos
Šiuo metu Krašto apsaugos savanorių pajėgose tarnauja apie 4900 karių savanorių – pagal kario savanorio sutartį savanoriškai įsipareigojusių karo prievolininkų, atliekančių nenuolatinę karinę tarnybą.
„Kariais savanoriais gali tapti visi piliečiai nuo 18-os iki 60-ies metų. Kovinio rengimo pratybos dažniausiai vyksta savaitgaliais, apie trisdešimt dienų per metus, tad tarnybą savanoriams nėra sunku suderinti su darbais arba studijomis“, – sakė Mažeikių 603-ios pėstininkų kuopos vadas, kapitonas Sigitas Adomauskas.
Mažeikiuose savanorių būrys buvo įkurtas 1991 metais, pirmuoju vadu buvo Paulius Zubys. Iki 2012 metų tai buvo Žemaičių 3-ios rinktinės 305-oji pėstininkų kuopa, dabar – Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės 603-ioji pėstininkų kuopa.
Kaip informavo jos vadas, karių, kurie tarnybą atliktų nuo kuopos įkūrimo pradžios, jau nebėra, daugiau kaip du dešimtmečius joje tarnauja seržantas Gražvydas Nausėda. Šiuo metu kuopos sudėtis – 72 kariai savanoriai, iš kurių 8 merginos bei 3 profesionalūs kariškiai.
Ir daugiau veiklų
Aukščiausiosios Tarybos priimtas įstatymas dėl Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos įkūrimo įteisino ir juridiškai išsprendė vieną esminį uždavinį – į valstybės gynimą oficialiai įtraukė visuomenę, valstybė jau galėjo būti ginama remiantis įstatymu.
„Tai ir yra pagrindinė mūsų, karių savanorių, užduotis, kuriai ruošiamės metai iš metų – rengtis šalies sausumos teritorijos karinei apsaugai ir gynybai. Tačiau vien Tėvynės gynimu neapsiribojame – privalome padėti gyventojams stichinių nelaimių ir katastrofų metu, rengtis tarptautinėms operacijoms ir jose dalyvauti“, – sakė kapitonas.
Vyksta eilinis pasirengimas
Praėjusiais metais du mažeikiškiai kariai savanoriai baigė misiją Jungtinių Tautų operacijoje „MINUSMA“ Malyje, du mūsų kuopos kariai savanoriai dalyvavo pratybose Vokietijoje.
Praėjusiuosius metus kuopos vadas įvardijo kaip eilinius – visus metus vyko mokymo procesas, o jį vainikavo lauko taktinės pratybos „Saulės kirtis 2018“, kurių metu buvo teigiamai įvertintas ir Mažeikių 603-iosios pėstininkų kuopos pasirengimas.
„Šiems metams didesnių iššūkių nėra numatyta – vyks eilinis pasirengimas, vykdysime šaudymo ir taktikos pratybas. Kaip ir praėjusiais metais, mūsų šį darbą vainikuos lauko taktinės pratybos „Saulės kirtis 2019“, kuriose vėl bus įvertintas mūsų pasirengimas“, – apie šiuos metus kalbėjo S. Adomauskas.
