Aštuonerius metus Lietuva yra Europos Sąjungos narė. Lietuva kartu su Čekija, Estija, Kipru, Latvija, Lenkija, Malta, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija į ES įstojo 2004 metų gegužės 1 dieną.
Be abejo, per tiek laiko dauguma šalies gyventojų jau pajuto tiek šios organizacijos teikiamus pranašumus, tiek trūkumus, Lietuvai per aštuonerius narystės Europos Sąjungoje metus teko patirti ne tik pakilimų.
Mažeikiškių teiravomės, ką jie mano apie narystę ES. Kaip ji pakeitė kasdienį gyvenimą, kokius privalumus pajuto žmonės, su kokiais sunkumais ir problemomis susidūrė, kokios perspektyvos laukia ateityje?
Rūta Končiutė. Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Rūta Končiutė, valstybės tarnautoja:
– Buvimą Europos Sąjungoje vertinu teigiamai. Kaip vieną iš didžiausių privalumų įvardinčiau ES struktūrinių fondų teikiamą paramą. Puikiai matome, kaip sparčiai mūsų šalis gražėja: tvarkomi keliai, gatvės, renovuojami daugiabučiai gyvenamieji namai, jų kiemai, parkai, kultūros paveldas. Ir dažniausiai šalia atnaujinamų objektų ar naujų statybų matome ženklus, žyminčius, kad tai daroma ES paramos fondų lėšomis.
Džiugu, kad ES parama pasiekia ne tik miesto, bet ir kaimo žmogų. Modernizuojami ūkiai, gaunamos tiesioginės išmokos, organizuojami įvairūs mokymai, išvykos.
Lietuvai tapus ES nare, atsivėrė platesnės galimybės švietimo sistemos atstovams: mokytojams, mokiniams, studentams, dėstytojams, kurie gali gilinti savo žinias, stažuotis ES šalyse, semtis naudingos patirties, bendradarbiauti su kolegomis iš kitų Europos valstybių, dalyvauti mainų programose. ES struktūrinių fondų lėšomis atnaujinamos mokyklos, vaikų darželiai, papildomojo ugdymo įstaigos, sukurta ir naujų darbo vietų.
Žinoma, yra dalykų, kuriuos reikia keisti, tobulinti. Rengiantieji ES fondų finansuojamus projektus dažnai susiduria su didžiuliu biurokratizmu, kartais sunkiai suvokiamais reikalavimais, sudėtingu atsiskaitymu. Bet, manau, netolimoje ateityje ir ES paramos gavėjai, ir jos administratoriai taps sąmoningesni. Pirmieji ne tik paklusniai vykdys sudėtingus reikalavimus, bet ims siūlyti bei reikalauti juos keisti, o antrieji atsižvelgs į gautus pasiūlymus.
Mindaugas Dulinskas. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Mindaugas Dulinskas, laisvas europietis:
– Mano pozityvus požiūris į mus supančią aplinką neleidžia ieškoti minusų, kuriuos mums davė ES. Aš jų neieškau, matau tik teigiamus dalykus ir jie mane (manau, ir jus visus) labai džiugina.
Jau daugiau nei dvidešimt metų mes esame laisvi, o prieš aštuonerius metus mūsų visų laisvės dar labiau išsiplėtė, nes Lietuva tapo ES nare. Mes galime laisvai judėti visoje ES, mūsų paslaugos, prekės bei kapitalas juda nevaržomi jokių sienų. O juk visai nesenai mes dar turėjome sustoti pasienyje ir pateikti dokumentus, kad galėtume įvažiuoti į kaimyninę šalį.
Suprasti, kad jau kirtome valstybės sieną, dabar galime iš pasikeitusių kelio ženklų ir užrašų kita kalba. Mums niekas netrukdo labai lengvai ir laisvai nuskristi savaitgaliui į kitą šalį ir grįžti atgal. Paaugę mūsų vaikai nesupras, klausydami pasakojimų apie netolimą praeitį, kad dar visai neseniai tokių laisvių nebuvo.
Taip, tenka sutikti, kad ryškūs ES šalių ekonominiai skirtumai mums yra nepalankus veiksnys, turime labiau stengtis, kad mūsų produkcija būtų prekiaujama kitose ES šalyse, tačiau atsivėrusios galimybės leidžia mūsų šalies gaminiams tobulėti, diegiant naujas technologijas mes parodome, jog esame stiprūs ir pasirengę atlaikyti visus iššūkius.
ES finansuojamos įvairios programos leidžia puošti miestus, gerinti visą infrastruktūrą. Vien Mažeikių mieste ir rajone įgyvendinta daug projektų, kuriuose panaudotos ES lėšos. Ir taip visoje Lietuvoje (kaip ir Lenkijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje ir kt.). Mes keliaujame ir matome, kiek pastatyta stendų su informacija, kad projektuose panaudota ES parama. Nemanau, kad tai yra neigiamas reiškinys.
Aš džiaugiuosi, kad po daugelio metų nelaisvės sąjungoje, kurioje buvome per prievartą, mes įstojome į kitą sąjungą, bet jau savo noru. Nauja karta jau gimė laisvoje šalyje ir mato tik laisvą Europą. Be sienų, be kliūčių, be nesuprantamų ribojamų. Dabar tik mums belieka parodyti, kiek esame laisvi, kokie supratingi ir tolerantiški kitoms šalims, tautybėms ir rasėms.
Negalvokit apie minusus, nes jų nėra (net jei jų pastebėjote, užbrėžkite brūkšnelį ir jis, buvęs minusu, virs pliusu).
Ačiū ES už tai, ką mums davė ir ką dar duos.
Monika Mažonaitė. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Monika Mažonaitė, Pikelių pagrindinės mokyklos dešimtokė:
– Galėčiau atrasti ir teigiamų, ir neigiamų narystės aspektų. ES skiriamų specialiųjų struktūrinių fondų dėka kuriamos naujos įmonės, renovuojami pastatai, tvarkomos įvairios vietovės, skiriama daug lėšų švietimui, keliamas narių ekonominis pragyvenimo lygis.
Europos Sąjunga suteikia galimybę susivienyti visoms Europos valstybėms, tarpusavyje jaustis tarytum broliais ir seserims. Tačiau valstybei, įstojusiai į ES, pradedamos diktuoti taisyklės, kurių turima laikytis, o tos taisyklės ne visada teisingos. Kad ir ta pati Ignalinos atominė elektrinė – ji galėjo veikti ilgiau, bet buvo įsakyta ją uždaryti.
Pastebėjau, kad žlugdomas kaimas, nes smulkaus ūkininkavimo sąnaudos didesnės už gaunamas pajamas, todėl daugėja veltėdžių, gyvenančių tik iš pašalpų. Beje, skirtingos tautos, turinčios skirtingą kultūrą, pasaulėžiūrą, pradeda suvienodėti, prarasdamos savo savitumą. Tačiau kol kas Lietuva nepasitraukė iš Europos Sąjungos, o tai reiškia, kad nėra joje jau taip blogai.
Norite pasidalinti mintimis apie tai, ką narystė ES davė Lietuvai ir jos gyventojams? Savo nuomonę galite išsakyti adresu info@santarve.lt arba tiesiog portalo viršuje paspaudę mygtuką „Atsiųsti naujieną“.
