***Karštas interviu.*** Apie tiesioginius mero rinkimus

Apklausos rodo, kad daugiau nei 80 proc. lietuvių pasisako už tiesioginius merų rinkimus, tačiau galimybė rinkti miestų ir rajonų vadovus nėra įteisinta. Pagaliau Seime įregistruoti įstatymų pakeitimai, kuriais siūloma įteisinti tiesioginius merų rinkimus, nekeičiant šalies Konstitucijos.
Rajono politikų klausėme, ką jie mano apie tiesioginius mero rinkimus.

Antanas Tenys. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Antanas Tenys, rajono Savivaldybės meras:
– Aš už tai, kad tiesiogiai būtų renkami ne tik merai, bet ir seniūnai. Tada šiuos postus užimtų pelniusieji žmonių pasitikėjimą. Be to, žmonės tada turėtų daugiau galimybių išsirinkti asmenybę, o ne vieną partiją. Dabar meru dažniausiai tampa daugiausia rinkėjų balsų gavusios partijos atstovas, nors galbūt žmonėms jis visai nepriimtinas.
Aišku, daug kas priklausys nuo poįstatyminių aktų, kokias galias merui suteiks Seimas. Yra parengti keli moduliai, kol nėra nuspręsta, kurį pasirinkti, komentuoti labai sunku. Neaišku, ką  reglamentuos teisės aktai, ką meras turės daryti. Ar jis bus atstovaujamoji, ar vykdomoji valdžia?
Yra dar daug klausimų. Be to, turėtų būti sudėti tam tikri saugikliai. Jei meras bus išrinktas tiesiogiai, Tarybos dauguma, pagal dabar galiojantį Reglamentą, bet kada jam galėtų pareikšti  nepasitikėjimą. Gali atsirasti kiti klausimai, pavyzdžiui, kaip bus su Tarybos sprendimais, nes Tarybos nariai savo priešiškumą gali išreikšti nebalsuodami už projektus.
Na taip, galima sutikti, kad meras daugiau galėtų vykdyti rinkėjų valią, jei jam būtų suteiktos vykdomosios valdžios galios. Tačiau jei žiūrėtume pagal dabartinę situaciją, dabar vykdomoji valdžia mero teikimu yra patvirtinta Tarybos. Tai ji yra atskaitinga Tarybai ir ji turi vykdyti priimtus Tarybos sprendimus ir atsiskaityti apie jų įvykdymą. Negalima sakyti, kad meras yra tik simbolinė figūra. Aišku, kiekvienos smulkmenos Taryba nesvarsto. Yra tokių klausimų, kuriuos sprendžia tik Savivaldybės administracija savo kompetencijos ribose.

Vilhelmas Džiugelis. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Vilhelmas Džiugelis, savivaldybės Tarybos narys:
– Žiūrint, kokios bus to mero kompetencijos, jeigu šiandieninės – nieko gero nematau. Tai dar daugiau painiavos atsiras. Kiekvienas Tarybos narys sau yra asmenybė, tai jei merą išsirenka patys Tarybos nariai, tai jis jau yra tarsi mūsų. O kai bus žmonių rinktas, manau, įsijungs tam tikros emocijos, ambicijos.
Tačiau kaip buvęs meras, aš pasisakau už tiesioginius rinkimus. Visi kalba apie atsakomybę, tačiau dabar meras nieko negali. Tai duokite teises ir tegu tvarkosi. Žmonės jį perrinks arba ne, tai priklausys nuo darbų.
Pats geriausias modulis buvo tada, kai mero pareigas ėjo Vidmantas Macevičius. Tada meras vykdė šios dienos administracijos direktoriaus funkcijas. Tokiu atveju meras turi teises, turi pareigas ir atsakomybę. Meras negalėtų sakyti, aš nieko negaliu. Jį rinkę žmonės norės ir ataskaitos.

Alvydas Balčiūnas. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Alvydas Balčiūnas, Savivaldybės tarybos opozicijos lyderis.
– Pasisakau už tiesioginius mero rinkimus, kad žmonės savo valia galėtų išrinkti savivaldos vadovą. Kitas klausimas – kaip tą valią teisingai atspindėti? Kaip organizuoti rinkimus, kad jie būtų demokratiški? Kad nebūtų nešiojami rinkimų biuleteniai, kur kitoje pusėje nurodyta, už ką balsuoti.
Tiesiogiai išrinktas meras turėtų būti laisvas, nepriklausomas ir gebėti. Aišku, kaip jis sugebės atsispirti visokiausioms įtakoms, tai jau čia kitas klausimas. Tai priklauso nuo asmenybės, nuo jo padarytų darbų, nuo programos.
Jeigu kalbėtume apie programas, jos turėtų būti įgyvendintos. O dabar programa reikalinga tik pergalei pasiekti, vėliau jos niekas nebežiūri.
Aišku, sunku vertinti, kaip viskas būtų, nes dar nežinome tiesioginių mero rinkimų mechanizmo, kokios numatytos tiesiogiai renkamo mero teisės ir kiti dalykai. Viskas labai svarbu, nes meras savivaldoje yra aukščiausias vadovas.
Šiuo metu meras yra tik politinė figūra, o tikrasis ūkininkas – Savivaldybės administracijos direktorius, nes jis valdo biudžeto pinigus. Galbūt tai galima išspręsti duodant merui galias. Didžiausia bėda, kad šiuo metu meras atstovauja partijai, ne žmonėms. Pastarieji, rinkdami Tarybą, net nežino, kas bus meras ir kuo pasitikėti. Šioms pareigoms eiti valdančioji dauguma pasirenka tinkamiausią partijoms žmogų pagal lojalumą ar tolerantiškumą. Sunku pasakyti, kokie kriterijai lemia, tačiau taip rinktas meras nėra žmonių meras.
Jeigu žmonės iš keleto kandidatų galėtų patys išsirinkti savivaldos vadovą, galėtų iš jo reikalauti ir rezultatų. Dabar Taryba paversta poreikių tenkinimo mechanizmu. Joje nevyksta rimta diskusija, bijoma demokratijos, sprendimai priimami su savais.

Kaktys Sigitas. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Sigitas Kaktys, savivaldybės Tarybos narys:
Jei kalbėtume konkrečiai – tai tiesioginiams merų rinkimams pritariu. Lozungas „daugiau demokratijos, daugiau valdžios atsakomybės prieš piliečius“ negali netikti. Tačiau reikia pasižiūrėti į problemą iš arčiau.
Apie merų tiesioginius rinkimus kalbama senokai. Kalbos suaktyvėja artėjant rinkimams. Taip yra ir dabar. Vargu ar tai nuoširdus valstybės politikų rūpinimasis demokratijos plėtra, vietos savivaldos reikalais. Eina jau antri Seimo kadencijos metai. Konstitucijos, įstatymų pakeitimo projektai gulėjo stalčiuose, dabar prabilta. Daug laiko praleista siekiant tiesiogiai išrinktam vietos savivaldos vadovui suteikti ir svaresnius įgaliojimus. Dabar ši tema pastumta į šoną. Svarbu, kad „daugiau nei 80 proc. šalies piliečių nori tiesioginių rinkimų arba tiesioginės demokratijos plėtros. Tai ir suteikime šias teises…“ O kad tai mažai ką duos, – nesvarbu.
Visi suprantame, kad vietos reikalai geriau spręsis, jei meras turės daugiau galių, bus rinktas žmonių, o ne atsiradęs per porinkiminį turgų. Didelė dalis rinkėjų teisingai supranta, kad tais glaustais laikotarpiais už rinkėjų nugarų vyksta tikrosios rinkimų laimėtojų ar į krūvą, nebepaisant deklaruotų programų ir vertybių, susimetusių interesų grupių „laimėto politinio grobio“ dalybos. Šis šiandien „išpuoselėtas“ valdžios dalybų modelis, iškraipantis rinkėjų valią, yra atgrasus ir todėl keistinas.
Dabarties Savivaldybės tarybos darbas yra klampus, inertiškas. Posėdžiuose svarstomi klausimai netolygūs pagal savo reikšmę. Daugybė reikalų turėtų užsibaigti vykdomosios valdžios arba dabar – administracijos lygyje. Jei tiesiogiai išrinktas meras savo potvarkiais perimtų dalies vykdomosios valdžios sprendimų įgyvendinimą, tada visų vietos žmonių reikalai būtų spendžiami operatyviau. Naujai siūlomos įstatymų pataisos ne tik ydingos iš esmės, jose yra neišspręstų dalykų. Tarkim, tiesiogiai išrenkamas meras. Jis faktiškai pagal įgaliojimus tik Tarybos pirmininkas. Organizuoja kaip ir dabar Tarybos darbą. Jį Tarybos dauguma atstatydina. Tada Taryba paskiria, atmesdama rinkėjų valią, kitą asmenį. Naujų rinkimų organizavimas nenumatomas. Tai kur čia ir kiek bepasireiškia rinkėjų valia? Kitas pavyzdys – kandidatai į merus, dažnai būdami sąrašų lyderiai ar bent savivaldos reikalų žinovai, pralaimėję rinkimus, negalės pretenduoti tapti savivaldybių tarybų nariais.
Valstybėje pasigendu platesnių diskusijų apie vietos valdžios įgaliojimus. Kiekviena nauja politinė banga imituoja dėl šių reikalų susirūpinimą. Tačiau visi vienodai bijo pažeisti nusistovėjusį centrinės ir vietos valdžių balansą. Juk atiduodant reikalų tvarkymą į vietas arba bent vystant regioninį lygmenį, reikės mažinti centrinės valdžios aparatą. Šiuo metu apie 50–60 proc. investicijų nusėda Vilniuje. Lietuva panašėja į Latviją. Ir niekas realiai šios tendencijos nenori matyti ir keisti. Žmonių pragyvenimo lygio skirtumas Vilniuje ir kai kuriose savivaldybėse išaugo iki 2–3 kartų.
Tiesioginių merų rinkimų idėja yra šiam valstybės gyvavimo laikmečiui gera. Tiesioginiai merų rinkimai išrinkus gabų, inovatyvų, išprususį, pakankamus įgaliojimus turintį vietos savivaldos vadovą, gali tapti katalizatoriumi išvedant iš stagnacijos nusistovėjusį gyvenimą bei įgyvendinant teisėtus žmonių lūkesčius.