Asmenys, susituokę bažnyčioje 1992–2001 metais ir neįtraukę santuokų į apskaitą iki 2014 m., vėl gali kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą dėl santuokos pripažinimo.
Galėjo kilti teisinių problemų
Bažnytinės santuokos, sudarytos nuo 1992 m. iki Civilinio kodekso įsigaliojimo 2001 m., buvo įtraukiamos į apskaitą pagal maždaug prieš 10 metų priimtą teisingumo ministro įsakymą. Tačiau nuo 2014 m., kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, kad tokie teisiniai santykiai turi būti reglamentuoti įstatymu, šios santuokos prieš valstybę nebuvo pripažįstamos.
„Asmenys, nespėję sutvarkyti minėtu laikotarpiu sudarytos bažnytinės santuokos pripažinimo formalumų iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo dienos, dabar tai vėl gali padaryti. Deja, kol nebuvo tinkamo reglamentavimo, šios santuokos nebuvo apskaitomos, todėl sutuoktiniams galėjo kilti teisinių problemų, pavyzdžiui, tvarkant pavedėjimo reikalus. Dabar visos problemos yra išspręstos“, – pažymi teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Priimtos pataisos
Seime priimtos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo pataisos, kuriomis reglamentuojama šiuo laikotarpiu sudarytų bažnytinių santuokų apskaitos procedūra.
Tie sutuoktiniai, kurie kreipsis į civilinės metrikacijos įstaigą dėl tokios santuokos įtraukimo į apskaitą iki 2016 m gruodžio 31 d., bus laikomi susituokusiais nuo tos dienos, kai faktiškai vyko santuokos ceremonija. Jei vienas iš sutuoktinių bus miręs, santuoka vis tiek bus pripažįstama įrašius atkuriamąjį santuokos sudarymo įrašą.
Susituokę – nuo tos datos, kai santuoka įtraukta į apskaitą
Nuo 2017 m. sausio 1 d. tvarka keisis: į apskaitą bažnytinę santuoką bus galima įtraukti tik abiem sutuoktiniams esant gyviems. Be to, sutuoktiniai bus laikomi susituokusiais ne nuo bažnytinės santuokos ceremonijos dienos, o nuo tos datos, kurią jų santuoka bus įtraukta į apskaitą.
Į apskaitą santuokos nebus įtraukiamos, jeigu abu ar vienas iš sutuoktinių, po bažnytinės santuokos vykusios 1992-2001 m., bus įregistravę civilinę santuoką.
Valstybė įtraukia į apskaitą santuokas, sudarytas pagal devynių tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų bei dviejų valstybės pripažintų religinių bendrijų kanonus – lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, evangelikų baptistų (Lietuvos evangelikų baptistų bendruomenių sąjunga), ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų, karaimų, septintosios dienos adventistų (Septintosios dienos adventistų Bažnyčia).
Kaip galima pripažinti bažnytinę santuoką mūsų ne bažnytinėje valstybėje? Tai labai keista. Kokiu tada tikslu žmonės užregistruoja santuoką civilinės metrikacijos skyriuje, o po to važiuoja tuoktis į bažnyčią? Kam ta dviguba santuoka? Neteko girdėt, kad nors kada nors būtų abejojama dėl santuokos, įregistruotos valdžios institucijoje, o vot dėl tų bažnytinių žaidimų – nuolat bajeriai. Šiaip jau bažnytines santuokas nereiktų pripažint turinčios įstatymines teises dėl paveldėjimo ir panašių dalykų. Tegul dievulis tvarko jų paveldėjimą, jis juk galingas.:) Jei žmonės nori, tegul „tuokiasi“ bažnyčioj, čia jų reikalas, bet įstatymai su tuo neturi turėt nieko bendro. O jei tokie dalykai reguliuojami įstatymu, tai neturėtų būti sąrašo kokių religijų santuoka pripažįstama, nes tai dar didesnė kvailystė. Kas davė teisę Lietuvos buduliams spręst kuri religija geresnė, o kuri blogesnė?