Kelionėse tobulėja visi vaiko pojūčiai, dalyvauja visos juslės.
Kelionės – tai proga vaikams ir jų tėvams pasisemti naujų įspūdžių, praleisti kartu daug kokybiško laiko, išgyventi įvairių emocijų – ne tik susižavėjimą, džiaugsmą, bet kartais ir nuovargį, susierzinimą.
Per atostogas šeima pasitikrina ribas, nusigludina aštrius kampus, sužino apie save ir savo vaikus naujų dalykų. „Mažųjų ekspertų mokyklos“ ambasadorė, istorikė ir keliautoja Živilė Mikailienė sako, kad kelionės – tai būdas pamatyti ir save, ir vaikus kitoje šviesose, tobulėti fiziškai, emociškai, dvasiškai.
Du vaikus – aštuonerių dukrą ir dvejų sūnų – auginanti keliautojų šeima, išmaišiusi visą Europą ir apsilankiusi visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą, į pirmąją ilgą kelionę su vaikais leidosi tuomet, kai dukrai buvo dveji metukai. Tąkart šeima mėnesį keliavo po Argentiną, Čilę, Braziliją.
Ž. Mikailienė įsitikinusi, kad kelionės vaikus subrandina, aktyvina jų pojūčius, smegenis. „Prisimenu, kaip pirmosios kelionės metu dukra ėmė kalbėti rišliais, ilgais sakiniais, nors išvažiavo dar tik dėliodama vieno – dviejų žodžių sakinukus. Tikiu, kad patirti įspūdžiai, nematyti vaizdai, žmonės, skoniai, pojūčiai išjudina vaiko smegenis, padeda jam tobulėti, – sako keliautoja. – Turbūt niekas geriau už keliones negali ugdyti ir tolerancijos. Keliaujantys vaikai nesistebi gatvėje pamatę kitaip apsirengusį ar kitos odos spalvos žmogų. Tad ir darželyje, mokykloje jie priima „kitokius“ vaikus, moka bendrauti su įvairiais žmonėmis, yra drąsesni, atviresni pasauliui“.
Parengė Asta Šilaitytė
Ž. Mikailienės patarimai, kaip ugdyti vaikus kelionėse, – ketvirtadienio laikraštyje.
