Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga nominacija „2016 m. gyvenamosios aplinkos puoselėtojai“ įteikta jau keturiolika metų Mažeikiuose veikiančiam klubui „Mano namai“.
Į šį klubą susibūrę žmonės neabejingi grožiui. Savo gebėjimus jie sudeda į miesto erdvių gražinimą, amatų, tautodailės, puokščių parodų organizavimą. Klubo moterys organizuoja edukacinius-kūrybinius užsiėmimus, aktyviai dalyvauja įvairiose labdaringose akcijose.
Laukia ir jaunimo
Trečius metus klubui „Mano namai“ vadovaujanti Krista Kinčienė džiaugėsi, kad ši nominacija – puikaus, darnaus, bendruomeniško viso klubo narių darbo įvertinimas.
„Prieš keturiolika metų į šį klubą susibūrė gėlininkai ir jiems prijaučiantys mažeikiškiai – nuo tada vykdavo gražiausiai tvarkomų sodų ir sodybų konkursai. Gal todėl ir iki šiol išliko poreikis mylėti gamtą, pažinti augalus, puošti aplinkas. Nemažai klubo narių pasikeitė. Nuo įsikūrimo klube dalyvauja Benigna Tolišienė, Julija Rutavičienė, Elytė Kostkevičienė, Birutė Paleckienė, negalime atsidžiaugti energijos niekada neprarandančia Irena Montvydiene, mūsų šauniąja Monika Sprindiene. O juk joms jau per aštuoniasdešimt“, – kalbėjo klubo vadovė.
Šiuo metu klubui priklauso apie trisdešimt įvairaus amžiaus žmonių – nuo 45-erių iki 85-erių metų, o jei ateitų ir jaunesnių – būtų mielai priimti: čia laukiamas ir jaunimas, ir moksleiviai.
Padeda ir vyrai
Pirmuoju klubo „Mano namai“ pirmininku buvo šviesios atminties Pranciškus Tolišius. Jam išėjus Anapilin, klubą lankančios moterys nenuleido rankų: esant reikalui, kai reikia vyriškos jėgos, darbų, prisijungia ir klubo narių antrosios pusės.
„Kartais reikia ir ką nors pakalti, ką nors kur įkelti, pritaisyti, sulankstyti vielinius karkasus darbams – visada prikimba vyrai. Nesijaučiame visai be jų, turime“, – juokėsi K. Kinčienė.
Klubo „Mano namai“ nariai švenčių proga apipavidalina sakralines erdves, organizuoja kalėdines, velykines, vasaros puokščių ir pagamintų darbų parodas, Žemės dienų metu rengė parodas „Antras daiktų gyvenimas“, „Graži aplinka – gražus miestas“. Klubas taip pat organizavo akciją „Tegul žydi bijūnai“, kurios metu mieste pradėta sodinti daugiau šių gėlių. Trejetą metų rajono gyventojai mato klubo kūrybinius darbus šventėje „Sedos Jurginai“, daugelį metų su floristinėmis, kūrybinėmis idėjomis klubas dalyvauja kalendorinėse, miesto vasaros palydų, derliaus šventėse.
Namai – visur
K. Kinčienė teigė dažnai sau užduodanti klausimą – kas tai yra „Mano namai“?
„Tai ne tik mano individuali aplinka, kur aš gyvenu, bet ir miestas, bendruomenė. Mažeikiai mums taip pat yra namai: norime matyti, kad žmonės tvarko savo aplinkas, yra daugiabučių, kurie visai neblogai tvarkosi, puošiasi, yra ir tokių, kad reikia džiaugtis, jog bent šiukšlių nėra, bet yra tikrai apsileidusių, apžėlusių, prisišiukšlinusių“, – apgailestauja moteris.
Vienas klubo siekių – bendruomeniškumas.
„Norime, kad gyventojai prisidėtų bent prie savo laiptinių aplinkos tvarkymo. Džiaugiamės, kad paskutiniaisiais metais į savo aplinką pradėjo kreipti dėmesį įstaigos, parduotuvės, atsiranda žalumos, gėlių. Gal ne visi tai mato, bet mes tai pastebime. Būna, kad puikiai sutvarkytos įmonės teritorijos, o visai šalia, už sienos, už tvoros – šiukšlynas – negi negalima ir tai sutvarkyti, čia juk daug investicijų nereikia“, – pastebi pašnekovė.
Užsiėmimai nemokami
Klubas „Mano namai“ ne tik telkia bendruomenę namų, aplinkos, miesto grožiui kurti, išsaugoti tradicijas, perduoti, populiarinti naujas idėjas, bet daug dėmesio skiria edukaciniams užsiėmimams, kūrybinėms dirbtuvėms.
Anot K. Kinčienės, daugelis būrelių, užsiėmimų šiandien dažniausiai yra mokami. Senjorai, moksleiviai ar kitos socialinės žmonių grupės negali juose dalyvauti, nes neturi lėšų apmokėti už mokymus, be to, dėl lėšų stygiaus negali įsigyti ir reikiamų priemonių mokymo darbams. Klubas „Mano namai“ visa tai suteikia nemokamai.
Klubo moterys organizuoja edukacinius užsiėmimus „Jievaro“, Krakių pagrindinėse mokyklose, dirbama ir su vaikais, ir su socialinėmis žmonių grupėmis, su tais, kurie gal labiau primiršti. Ateityje planuojama daugiau pabendrauti su Nakvynės namais.
„Nesam juk kokie profesionalai, daugiau mėgėjai, turime tautodailininkų, įvairių sričių žinovų. Nėra taip, kad visi užsiimtų kažkuo tuo pačiu: turime verdančių, kepančių kulinarų, konditerių, apželdintojų, galinčių vesti edukacinius užsiėmimus žmonių. Ir mes vieni iš kitų mokomės: jeigu viena iškepė skanų tortą, nori išmokti ir kitos. Jei ką darome, padedame vieni kitiems. Taip po truputį tobulėjame“, – kalbėjo pašnekovė.
Tvarkytis nuo slenksčio
Klubo „Mano namai“ tęstinių darbų šūkis ir yra „Graži aplinka – gražus miestas“, tad jis ragina tvarkytis pradedant nuo savo namų slenksčio ir išeinant į didžiąsias miesto erdves.
Per įvairias kalendorines ir kitas šventes klubo nariai aktyviai įsijungia į miesto puošybą. Miestas – tai ne privati valda, tad savo sumanymus reikia derinti su savivaldybės atstovais, meno specialistais.
Praėjusiais metais pasigirdo įvairiausių nuomonių dėl velykinių papuošimų mieste – vieniems tai patiko, kiti čia įžiūrėjo kičą, skonio neturėjimą.
„Noriu pasakyti, kad neklysta tie, kurie nieko nedaro. Tartis dėl to puošimosi buvo sukviesti visi – kas kuo gali prisidėti. Pasvaidyti nerealias, neįgyvendinamas idėjas yra viena, buvo siūlyta visko, o kai tai reikėjo įgyvendinti – visi į krūmus. Neliko kam. Buvo daroma taip, kad daug nekainuotų, stengėmės, įdėdami kuo mažiau investicijų, padaryti kuo gražiau.
Reikėtų, kad į tas veiklas įsijungtų kas nors daugiau – mes vieni tokių apimčių neaprėpiame, tad į mikrorajoną net nėjome – pasilikome senamiestyje. O tų puošiamų erdvių tikrai yra daug“, – samprotavo K. Kinčienė.
Surengė Žolinės sambūrį
Prieš dvejus metus klubas „Mano namai“ įsiklausė į mažeikiškių pageidavimą – esą jie, kaip augalais, gėlėmis, žolynais užsiimantys žmonės, galėtų mieste surengti Žolinių šventę. Taip 2015 metų rugpjūtį mažeikiškiai buvo pakviesti į šventę „Kai pakvimpa žolynais ir medum“.
„Tą šventę sulipdėme labai greitai, bet žmonėms ji patiko. Žolinė – juk nebūtinai tikinčiųjų bendruomenės šventė. Mūsų bendruomenės sambūris ,,Kai pakvimpa žolynais ir medum“ miestiečius patraukė todėl, kad čia stengėmės prisiminti senuosius amatus, folklorą, tradicinį kulinarinį paveldą, parodyti pagarbą gėlėms, žolynams, užaugintam derliui, šeimų tradicijoms, papročiams, apeigoms, bendruomeniškumui, giminių, kaimynų susiėjimui.
Mūsų tikslas nėra renginių organizavimas, bet etninės kultūros, tautiškumo puoselėjimas – šie lietuviški papročiai labai susiję, o žolynai lietuviams buvo labai svarbūs. Buvo sakoma, kad į Žolinę neatėjai – tai tau ir nesiseks. Kažką panašaus planuojame surengti ir šiais metais – juolab kad jau turime nemažai minčių ir idėjų“, – kalbėjo K. Kinčienė.
Namai – be… namų
Klubas „Mano namai“ neapsiriboja vien veikla savo mieste, tad važiuoja pažiūrėti, kaip tvarkosi kiti Lietuvos žmonės – tiek mieste, tiek individualioje aplinkoje.
„Anksčiau būdavo dažnai susitinkama su panašaus pobūdžio kitais šalies klubais, bet dabar jų beveik nelikę. O mūsų klubas kažkaip išliko: gal dėl to, kad visuomenei yra naudinga, kai bendruomenė sutelkiama, mokoma. Gal pasirodys keista, bet šiuo metu mes ir patys esame namai be namų, tad jei kas mus priglaudžia, esame dėkingi. Kad ir turint nedidelę patalpą, reikia mokėti už nuomą, elektrą, vandenį… O iš kur mes galime mokėti? Parašei kokį projektėlį – jis skirtas priemonėms, medžiagoms įsigyti. Priklausome Nevyriausybinių organizacijų asociacijai, tad prie jos ir glaudžiamės. Kas kita būna vasarą, kai galime susirinkti tai pas vieną, tai pas kitą klubo narį – čia galime pasėdėti ir po medžiu, ir pavėsinėse. Vasarą prisirenkame augalų, žolynų – kas žino, ko gali prireikti ateityje?“ – retoriškai klausė K. Kinčienė.
Daug ateities planų
2007 metais klubas „Mano namai“ išleido nuotraukų albumą „Gražiausios Mažeikių rajono sodybos ir sodai“ – jį sudarė Pranciškus ir Benigna Tolišiai. Praėjusiais metais pasirodė apie klubo veiklą pasakojantis foto albumas – ,,Mažeikiai – mano miestas“.
K. Kinčienė teigia: klubo gretos auga – kai tik žmonės ką nors apie juos sužino, tai ir prisijungia.
„Trukdis mums yra tai, kad vieni nariai dirbantys, kiti – ne, tad darbus tenka organizuotis grupėmis arba atlikinėti namų darbus – kažką išmokus per užsiėmimus, tai padaryti namuose. O šiaip gyvename neblogai: turime savas tradicijas, sveikiname vieni kitus su gimtadieniais, švenčiame jubiliejus – gražiai bendraujame, bendrystė yra, ir mes norime ją puoselėti. Pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį esame numatę įvairių šiai datai skirtų veiklų, tad jei norite prie to prisidėti – mielai kviečiame“, – šypsojosi K. Kinčienė.