Nuotrauka iš mokyklos archyvo
Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijoje vyko konferencija, skirta rašytojos, pedagogės, labdarės Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos 140-osioms gimimo metinėms paminėti.
„Židikams buvo skaisti saulelė…“
Renginys prasidėjo skambant Frederiko Šopeno melodijai. Ant fortepijono – vaza su baltomis rožėmis, mylimiausiomis rašytojos gėlėmis. Konferencijos vedėja Milda Pocevičiūtė uždegė žvakes, o Manfredas Radzys perskaitė Juditos Vaičiūnaitės eilėraštį „Šatrijos Ragana“ (iš ciklo „Senos fotografijos“).
Gimnazijos direktorė Asta Žukauskienė susirinkusią auditoriją pasveikino Juozo Tumo-Vaižganto žodžiais, sakytais per rašytojos laidotuves: „Ji Židikams buvo skaisti saulelė, šilta šilimėlė, kurios spinduliai plito po Lietuvą“.
Griežta, bet nuolat šypsojosi
Akademinę konferencijos dalį pasakojimu pradėjo Senamiesčio pagrindinės mokyklos mokytoja Violeta Giraitienė, kuri savo studijų VU baigiamąjį darbą rengė apie Šatrijos Raganą. V. Giraitienė bendravo su pedagogės mokiniais, dažnai lankėsi Marijampolėje, Kaune, Vilniuje. Pažinojusieji Mariją Pečkauskaitę tvirtino, kad Šatrijos Ragana iš visų mokytojų išsiskyrė inteligentiškumu, buvo griežta, bet nuolat šypsojosi. Į mokines kreipėsi vardais, bet kai supykdavo, kvietė pavardėmis.
Buvusios Marijampolės progimnazijos auklėtinės prisimena, kad jas mokytoja Marija mokė ugdyti valią. Pavyzdžiui, gavus laišką – iškart jo neatplėšti, atlikti darbus, o tik tada skaityti. Svarbiausias dalykas gyvenime Marijai Pečkauskaitei buvo dora ir etika, todėl ji mokė mergaites melstis.
Mokytoja buvusi labai graži, jos palaidi plaukai siekė žemę: mokinėms didžiausia laimė buvo juos paliesti, visos mergaitės norėjo būti panašios į Mariją. V. Giraitienė, radusi paskutinį Šatrijos Raganos rašytą laišką, jame perskaitė, kad gyvenimo esmė – sielos tobulėjimas.
Rašytoja kalba personažų lūpomis
Kita konferencijos viešnia – Šiaulių universiteto docentė, humanitarinių mokslų daktarė Dalia Jakaitė skaitė pranešimą „Našlystės rūpestis Šatrijos Raganos kūryboje“.
Pranešėja aptarė ryškiausius rašytojos kūrinių simbolius (veidas, rožės, sapnas), pabrėžė, kad pasakotoja kviečia atsiverti trancendencijai, metafizikai.
Iš docentės kalbos tapo aišku, kad Šatrijos Raganos kūrybinis palikimas – įrankis švietėjiškai veiklai. Tuo, drįsčiau teigti, ji primena Žemaitę.
D. Jakaitės aptartos novelės, kiti kūriniai padėjo pajausti savitą krikščionišką Šatrijos Raganos gyvenimo koncepciją, kai rašytoja tarsi prabyla savo personažų lūpomis.
Konkursas „Į sielos aukštį“
Trečioji renginio dalis – rajoninio 5-12 klasių mokinių konkurso „Į sielos aukštį“ rašinių aptarimas. Lietuvių kalbos mokytoja Laima Skabickienė supažindino su rezultatais.
Kūrybinių darbų būta dvidešimt. Mokiniai gilinosi į sielos paslaptis, kūrė eilėraščius, esė, miniatiūras, rašinius.
Gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Janina Palenskienė apdovanojo nugalėtojus. Apdovanotos dvi mokytojos Romualdos Žilinskienės mokinės iš Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos, dvi mūsų gimnazijos mokinės: Giedrė Žulpaitė (mokytoja Ona Kelpšienė) ir Karolina Dačkauskytė (mokytoja Violeta Irniūtė) bei kiti konkurso dalyviai.
Laimėtojai skaitė savo kūrinius. Dr. D. Jakaitė apdovanojo jai labiausiai imponavusią autorę – Jūratę Vertelytę iš Gabijos gimnazijos.
Visus sužavėjo Viltės Radzytės dienoraščio ištraukos. Patvirtindama savo mokytojos V. Giraitienės žodžius, mergaitė sakė, kad kiekvienam reikia autoriteto, o ji norėtų būti panaši į Šatrijos Raganą.
Konferencijos kuratorė lietuvių kalbos mokytoja O. Kelpšienė padėkojo visiems renginio organizatoriams ir dalyviams.
„Po šio susitikimo, manau, visi būsime geresni. Jei tokių, kaip Šatrijos Ragana, būtų daugiau – Lietuva būtų gražesnė“, – reziumavo mokytoja.
Renginį lyg meno kūrinį įrėmino žiedinė kompozicija – pabaigoje suskambo Frederiko Šopeno noktiurnas.
Bibliotekoje – bendras renginys
Šatrijos Raganos atminimą pagerbėme ne tik gimnazijoje. Kovo 8 dieną Mažeikių viešojoje bibliotekoje įvyko bendras gimnazijos ir bibliotekos darbuotojų renginys, kurio sumanytojas – lietuvių kalbos mokytojas Martynas Januška.
Į renginį susirinko pilnutėlė salė svečių, tąkart mažiau gimnazistų – daugiau senjorų. Nuojauta kuždėjo, kad tarp jų galėjo būti nemažai buvusių mokytojų.
Gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Sonata Maigaitė įkūnijo pačią Šatrijos Raganą, o įvairių miesto mokyklų mokytojai skaitė rašytojos kūrinių ištraukas. Gabijos gimnazijos mokiniai vaidino etiudą, kuriame atsiskleidė trapi Marijos Pečkauskaitės ir Povilo Višinskio meilės istorija.
Gintarė VYDMANTAITĖ,
Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos 4 e klasės mokinė
