Dukra palaidojo mamą kape, kuriame ilsisi ir tėtis. Jos brolį pritrenkė tokia žinia – jis nedavęs sutikimo šeimos kape laidoti svetimą žmogų – mirusioji jam tebuvusi pamotė, su kuria tėvas buvo išsiskyręs dar gerokai prieš savo mirtį.
Situaciją narplioję už kapinių priežiūrą atsakingi seniūnijos specialistai teigia, kad teisės aktai nepažeisti. Vienintelis kelias – artimiesiems susitarti arba ginčą spręsti teisme.
Siekiant išvengti nesusipratimų ir netikėtumų,patariama pasidomėti, koks žmogus laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale įrašytas kaip už kapą atsakingas asmuo.
Sutikimo nedavė
Situacija pasipiktinęs vyras, pavadinkime jį Albinu (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi), kreipėsi į „Santarvę“.
„Peržengtos padorumo ribos, nes tėvas su ta moterimi buvo išsiskyręs. Tai šeimos kapas, ten palaidotas mano tėtis ir mano senelis iš tėvo pusės. Turėjau minčių, kad ir aš kada nors atgulsiu amžino poilsio šalia jų. Ar, laidojant į šį kapą man svetimą žmogų, nereikėjo atsiklausti mano nuomonės, gauti sutikimą?“ – prašė išsiaiškinti „Santarvės“ pašnekovas.
Sūnus patikslino: tėvukas mirė 2017 metais, o su pamote jis buvo išsiskyręs 2011-aisiais.
Albinas tikino prižiūrėjęs šeimos kapą, manęs esantis oficialus to kapo prižiūrėtojas.
„Po tėvo mirties buvau nuėjęs pas kapų sargę, parodžiau dokumentus, kad esu jo sūnus ir lyg nujausdamas pasakiau, kad nebenoriu, kad kažkas dar būtų palaidotas tame kape. Ji visa tai pasižymėjo savo užrašuose. Todėl labai nustebau, kai, aplankęs kapą, pamačiau, jog jame, man nežinant, palaidota svetima moteris“, – nutikusią istoriją papasakojo vyras.
Kape – abu tėvai
Albino sesuo Justė (vardas pakeistas) tik iš „Santarvės“ sužinojo apie brolio nepasitenkinimą.
„Savo mamos kremuotus palaikus su urna laidojau į tą patį kapą, kuriame ilsisi ir mano tėvukas. Nors tėvai ir buvo oficialiai išsiskyrę, tačiau jie nenutraukė normalių santykių, viename name gyveno. Mama, kol turėjo sveikatos, ir tėvuku, ir kapu rūpinosi, jo laidotuves organizavo. Iki paties paskutinio jo alsavimo buvome prie tėvo“, – Justė nesuprato, kodėl ji turėjusi derinti su broliu, kur laidoti savo mamą.
Moteris jau daug metų gyvena Anglijoje, tačiau tikino, kad kol nebuvo karantino, dažnai atvažiuodavusi į Lietuvą ir visada kapą aplankydavo – gėlių padėdavo, žvakutę uždegdavo. Kapu rūpinosi ir mamą prižiūrėjusi moteris, ir mamos seserys, draugės.
Visas straipsnis – antradienio laikraštyje.
