„Metų žmogaus“ nominantai: apie 2012-uosius ir ateinančius

„Santarvės“ Metų žmogaus konkurso nominantų paskutinę 2012-ųjų dieną klausėme, kas jiems labiausiai įsiminė šiemet ir kokių norėtų ateinančių metų, ko linkėtų sau ir kitiems.
Skaitytojams primename, kad dar galima balsuoti už mažeikiškį, kuris, jų nuomone, labiausiai vertas Metų žmogaus titulo.

Kęstutis BARTKEVIČIUS. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Kęstutis BARTKEVIČIUS, 2012 metais daugiausiai pasiekęs rajono politikas:
– Nenorėčiau sureikšminti to, kad patekau į Seimą. Buvo toks metinis politinis įvykis ir aš jame dalyvavau.
Atvirkščiai, dėl šių rinkimų metai nebuvo lengvi. Bet kokie panašūs dalykai yra šioks toks nerimas. Ne dėl to, kad neišrinks.
Atrodo, „priaugi“ prie vieno darbo ir tie pasikeitimai yra savotiškas stresinis laikotarpis. Juk kiekvienas reaguojame į permainas. O čia išvykimas į Vilnių…
Tai gerokai keičia gyvenimo pobūdį: ne tik mano, bet ir artimųjų. Išgyvena šeima, savotiškai dėl manęs jaudinasi ir draugai. Kurie, beje, ir pastūmėjo mane dalyvauti rinkimuose. Tačiau viską įmanoma suderinti, ir manau, kad viskas bus gerai.
Šiaip metai blogi nebuvo: šeimoje visi sveiki, nelaimės aplenkė. Tikiuosi ne blogesnių Gyvatės metų.
Gyvatė lankstus gyvūnas. Tad manau, kad metai bus sėkmingi visiems. Mažeikiškiams linkiu geros nuotaikos, o svarbiausia – kad būtų sveikatos ir tolerancijos.
O laikraščio darbuotojams linkiu kūrybingumo, idėjų, planų išsipildymo, vaisingų darbų ir sėkmingo bendradarbiavimo.

Gintaras BERENIS. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Gintaras BERENIS, pirmasis mažeikiškis chirurgas, venų operacijas atlikęs lazeriu:
– Metai buvo geri. Pasaulio pabaigos nebuvo (juokiasi). Ne, netikėjau tokiais dalykais. Galbūt ir reikia kažkiek mistika tikėti, tačiau pirmenybę atiduodu mokslui. Jis visko pagrindas.
Iš draugų sužinojau apie šitą nominaciją. Be abejo, malonu. Dar maloniau, kad ji skirta už tai, kas man labai svarbu – už darbą.
Galiu pasidžiaugti, kad Mažeikių ligoninės administracija, padedant Savivaldybei, venų ligoms gydyti sudarė puikias sąlygas. Turime vieną geriausių pasaulyje Vokietijos gamintojo Biolitec lazerinę sistemą, skirtą kojų venų operacijoms atlikti.
Pirmąją operaciją naudojant lazerį atlikau 2011 m. spalio mėnesį, o jau 2012-aisiais – arti šimto. Noriu padėkoti visam kolektyvui, nes chirurginės operacijos yra komandinis darbas ir kiekvienas sraigtelis yra svarbus.
Treti metai esu Baltijos flebologų asociacijos narys. Džiaugiuosi, kad ši asociacija suteikia galimybę nuolat tobulintis: organizuojami seminarai, konferencijos. Ypač įsiminė Kipre vykęs Europos venų forumas.
Turiu vilties, kad ir kiti metai bus ne blogesni. Juk Gyvatė – vienas seniausių medicinos simbolių.
Gyvatė simbolizuoja gydomųjų gamtos jėgų išmintį, gerumą, kadangi teigiama, kad Gyvatės metai – moters metai. Tai tegu jos mus žavi šiomis savybėmis.
O visiems mažeikiškiams linkiu sveikatos. Tokia yra mano kaip gydytojo pareiga.

Arūnas ČIPLYS. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Arūnas ČIPLYS, Europos smiginio taurės porinių varžybų sidabro medalininkas, tarptautinių turnyrų laimėtojas:
– Puikūs rezultatai, iškovoti medaliai, pirmą kartą pelnytas Europos sidabras – ko daugiau galima tikėtis, metai puikūs! Naujaisiais metais reikia išlaikyti tas pačias pozicijas, papildyti medalių kraitę. O tai ir yra sporte sunkiausia – ne pelnyti, bet išlaikyti turimas pozicijas. Jau žinome, kad dėl finansinių problemų negalėsime vykti į Pasaulio taurės varžybas Kanadoje, todėl planuoju dalyvauti visuose kituose pasaulio reitingo turnyruose.
Yra ir svajonė. Turime pakvietimus į Skandinavijoje vyksiančius profesionalų smiginio meistrų turnyrus, norėtųsi nuvažiuoti ir išbandyti jėgas su tais žmonėmis, kurie smiginį žaidžia už pinigus.

Antanas DARGIS. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Antanas DARGIS – studijos „Sekmadienis“ vadovas, 2012 metų Krašto kultūros premijos laureatas:
– Metai buvo normalūs, geri, daug įvykių. Daugiausiai – susijusių su darbu: jaunais solistais, jų pasirodymais.
Teko nemažai pakeliauti: mano mokiniai vyko į konkursus – ir aš su jais. Pamatėme Turkiją, Italiją. Su Gintare Korsakaite dalyvavome „Eurovizijos“ atrankoje ir jos rezultatais esu patenkintas.
Ir bitės šiemet medaus daugiau atnešė, ir jų šeimynų padidėjo beveik dvigubai. Turiu tokį asmeninį pomėgį – bitininkyste užsiimu.
Todėl visiems linkiu veikti, neužsisėdėti, tada ir rezultatai džiugins.

Marius JUCIUS. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Marius JUCIUS, kriminalinės policijos skyriaus tyrėjas, apdovanotas trečiojo laipsnio atminimo ženklu „Metų seklys“:
– Metai kaip metai, niekuo ypatingu jie neišsiskyrė, gal tik tuo, kad buvau pažymėtas „Metų seklio“ konkurse. Aišku, malonus šis įvertinimas, tačiau tai yra mūsų darbas.
Pagrindinis noras – kad būtų kuo mažiau nusikaltimų. Aišku, mums darbo netrūks ir nesvajoju, kad nusikalstamumas staiga pranyktų, bet norisi, kad žmonės jaustųsi saugesni, galėtų džiaugtis gyvenimu.

Irena MARCINKEVIČIENĖ. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Irena MARCINKEVIČIENĖ, verslininkė, šių metų Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos premijos laureatė:
– Pasibaigę metai man buvo gana ramūs. Savotiškas pasiruošimas naujiems darbams, naujų darbų apmąstymas. Didelių sukrėtimų ar įvykių nebuvo.
Išskirčiau tik Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos premijos skyrimą. Ši premija, be abejo, įpareigoja, tačiau manau, kad labdaringus darbus ir be to dariau ir darysiu ateityje, kiek tik galimybės leis. Juk labdara toks dalykas, kai maloniau yra dalintis nei prašyti.
Mano amžius toks, kai didelių įsipareigojimų prisiimti jau nebegaliu. Todėl, kai pati nebeturėsiu jėgų labdaringai veiklai, bursiu kitus, kad ši veikla nedingtų.
Kitais metais taip pat nebus kada sėdėti sudėjus rankų. Turiu tikslą, kurį stengsiuosi visomis išgalėmis įgyvendinti.
Žinau, kad mūsų mažojo turgelio kai kuriems prekeiviams sunkiai sekasi verslas. Todėl labai norėčiau pagerinti jų darbo sąlygas. Gyvenimas juda į priekį ir šiuolaikinis pirkėjas jau yra kitoks. Jis nebenori prekės rinktis lauke, nebenori jos lauke ir matuotis. Todėl stengsiuosi, kad turgelio prekeiviai toliau sėkmingai galėtų plėtoti savo verslą.

Vilius MAŽEIKA. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Vilius MAŽEIKA, akordeonininkas, tarptautinių konkursų laureatas:
– Man šitie metai įsimintiniausi tuo, kad jau gaminamas naujasis akordeonas ir jau greitai juo galėsiu groti. Geri jie buvo ir pagal konkursų rezultatus – iki šiol nė karto nebuvau laimėjęs pagrindinio prizo, o šiais metais – net keturis.
Neblogai sekėsi ir kitose srityse, rajoninėje matematikų olimpiadoje laimėjau pirmąją vietą, o internetiniame lietuvių kalbos konkurse „Gintaro kelias“ buvau antras šalyje.
Metams baigiantis norėčiau padėkoti visiems, kurie prisidėjo prie mano sėkmės: tėveliams, mokytojai Vaidai Mikalauskienei, kitiems mokytojams, draugams. Visiems mažeikiškiams, kurie palaikė mūsų su mokytoja svajonę – groti man pritaikytu instrumentu, noriu padėkoti ir pranešti, kad svajonė tuoj išsipildys. Gerų metų visiems, kad ir jų svajonės pildytųsi.

Povilas SERAPINAS. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Povilas SERAPINAS, devyniasdešimtmetis Pievėnų kaimo gyventojas, kuriantis pjeses žemaičių kalba:
– Metai buvo pusėtini: suprastėjo sveikata, sunku vaikščioti. Bet buvo ir gerų akimirkų, kurias bus smagu prisiminti: pievėniškiai garbingai pasveikino mane su devyniasdešimtmečiu ir pastatė spektaklį pagal mano parašytą pjesę. Man tai buvo labai malonu, patiko ir Pievėnų gyventojams.
Tikiuosi, kad ateinantys metai bus ne blogesni už praėjusius. Didelių planų neturiu, bet minčių, ką parašyti, galvoje dar yra. Viena mažeikiškė padovanojo spausdinimo mašinėlę, ja rašyti yra geriau nei ranka, bet dar nelabai esu įpratęs.
Visiems norėčiau palinkėti puikių metų, kad būtų gera savijauta ir nepritrūktų sveikatos.

Laima SKABICKIENĖ. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Laima SKABICKIENĖ, Metų mokytojo premijos laureatė:
– Norėčiau prisiminti ne metų įvykius, bet įgytą gyvenimo patirtį, kurią man suteikia atlikti darbai, bendravimas su žmonėmis. Tai skatina toliau siekti proto ir sielos vienybės.
Žinoma, svarbus praėjusių metų gyvenimo momentas – mano pedagoginio darbo valstybinis įvertinimas: tai ne tik suteikia prasmę iki šiol darytiems darbams, bet ir įpareigoja prieš kitus ir save pačią.
Juodosios gyvatės metai galėtų mūsų dvasinę harmoniją sustiprinti, jeigu į gyvenimą žiūrėtume pozityviau negu iki šiol.
Taigi visiems linkiu prasmingo atsinaujinimo, darnos ir optimizmo.

Jolanta TENDIENĖ. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Jolanta TENDIENĖ, Choreografijos mokyklos tautinių šokių ansamblio „Kauškutis“, šiemet įvertinto „Aukso paukšte“, vadovė:
– Praėjusius metus galėčiau pavadinti pergalių metais. Vos tik jiems prasidėjus, „Kauškutis“ buvo pripažintas, kaip labiausiai garsinantis Mažeikius, po to gavome Aukso paukštę. Vasarą teko būti Lietuvos moksleivių dainų šventės baletmeistere, o tai tikrai buvo nemažas išmėginimas ir mano jėgų patikrinimas. Neišdildomą įspūdį paliko ir pernykštės kelionės.
Taip darbas po darbo, kelionė po kelionės – ir net nepajutau, kaip metai baigėsi.
Asmeniniame šeimos gyvenime taip pat buvo nemažai reikšmingų įvykių, kuriuos aptarėme susėdę prie šv. Kūčių stalo. Vieni reikšmingiausių – tai mažųjų anūkių krikštynos. Taip pat be galo svarbu, kad sūnus baigė mokslus ir pradėjo savarankišką gyvenimą su savo drauge.
Apibendrindama galiu pasakyti, kad kai šeimoje viskas gerai, kai visi sveiki ir gali susitikti vienoje vietoje prie šventinio stalo, tai metus galima vertinti kaip sėkmingus.
Na, o ateinantys Juodosios gyvatės metai, manau, nebus prastesni už praėjusius. Netrūks ir darbo, ir švenčių. Nesureikšminu nei šių metų simbolikos, nei skaičių derinio. Esmė juk ne skaičiai,  kiekvieną dieną nutinka ir gerų, ir blogų dalykų, iš kurių galime pasimokyti. Be to, visiems būna juodų dienų, nepriklausomai nuo to, kokia tai mėnesio ar metų diena. Ne skaičiai nulemia, o patys viską lemiam.
Todėl nėra kada nė atsipalaiduoti, reikia žengti pirmyn – ateinančius metus pradėsim minėdami „Kauškučio“ jubiliejų, po to bus Mažeikių choreografijos mokyklos jubiliejus.

Andriejus VIRKUTIS. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Andriejus VIRKUTIS, šalies ūkininkams atstovavęs Baltijos šalių surengtoje akcijoje Briuselyje:
– Kaip žemdirbiui, metai buvo tikrai labai geri – su dviem pliusais! Retai taip būna, kad ir derlius didelis, ir supirkimo kainos aukštos. Dažniausiai jei kainos geros, derlius – prastas, arba atvirkščiai.
Pelną galima skaičiuoti, bet atitinkamai didėja ir išlaidos. Nes neįmanoma rezultatų pasiekti be investicijų, nemodernizuojant ūkio. Kitiems geresnės pajamos – galimybė greičiau grąžinti skolas.
O dėl dalyvavimo Briuselyje? Kažkas juk turi tai daryti. Kovoti už geresnį gyvenimą reikia visada.
Jei nieko nedarai, esi jau pralaimėjęs. Tačiau yra žmonių, kurie nori gerai gyventi nieko nedarydami. Manau, kad akcija Briuselyje bus tęsiama ir kitais metais – reikia užbaigti tai, ką pradėjome.
Galbūt nieko neveikiantys, savimi nesirūpinantys žmonės ir laukė pasaulio pabaigos. Aš esu labiau realistas ir tokius dalykus praleidžiu pro ausis.
Prisimenate, pagal visokius pranašus jau 2000-aisiais turėjo būti pasaulio pabaiga? Buvau tada moksleivis. Šiek tiek nerimo buvo: nejaugi teks mirti, nieko nenugyvenus? Tačiau gyvenimas tęsiasi ir tai puikiausias įrodymas, kad negalima tikėti visokiausiais paistalais.
Netikiu nei astrologais, nei zodiakais. 2013-ieji – eiliniai metai – jokie gyvatės. Tai kas, kad tryliktieji? Mokykloje sąraše daug metų buvau tryliktas ir labai blogai nebuvo.
Visiems mažeikiškiams linkiu turėti svajonę. Joje gimsta viskas. Kitas dalykas – reikia eiti jos link, siekti ją įgyvendinti. Kiek įdėsi pastangų, toks bus ir rezultatas. Retai būna stebuklų…
Be abejo, ir darant gali nepavykti, tačiau nereikia nusivilti ir pasitraukti. Svajonės ir jų įgyvendinimas – yra savotiška gyvenimo varomoji jėga.