Vidaus reikalų ministrė Vyriausybei pristatė praėjusių metų kovos su prekyba žmonėmis situaciją ir pateikė siūlymus, kaip mažinti rizikas ir efektyviau kovoti su prekyba žmonėmis.
Įtraukti ir ukrainiečiai
Pasak ministrės Agnės Bilotaitės, valstybės institucijų bei organizacijų pastangos turi apsaugoti ir Lietuvoje esančius Ukrainos piliečius, kurie šiuo metu yra itin pažeidžiama asmenų grupė, galinti tapti lengvu grobiu prekeiviams žmonėmis.
„Prekyba žmonėmis – dažnai nematomas socialinis reiškinys, sunkus nusikaltimas žmogaus orumui ir laisvei. Prekyba žmonėmis yra kompleksinė problema, todėl spręsdami ją turime veikti kartu, ypač svarbus glaudus atsakingų institucijų bendradarbiavimas. Šiuo laikotarpiu didesnį dėmesį prevencijai skiriame ir dėl karo Ukrainoje į Lietuvą atvykstantiems pabėgėliams. Policijos pareigūnai, taikydami prevencines priemones, aplankė 3 559 Ukrainos piliečius, apsistojusius mūsų šalyje. Be to, policijoje įdarbinta 13 ukrainiečių, kurie dirba ir talkina prekybos su žmonėmis prevencijos srityje“, – sako ministrė A. Bilotaitė.
Ruošiamas naujas dokumentas
Siekiant tolesnės pažangos kovoje su prekyba žmonėmis, siūloma iki šių metų gruodžio 31 d. patvirtinti pavyzdinį kovos su prekyba žmonėmis savivaldybėje tvarkos aprašą tam, kad savivaldybės labiau įsitrauktų į kovos su prekyba žmonėmis koordinavimą. Lietuvos policijai ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai rekomenduojama glaudžiau bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis.
Užsienio reikalų ministerijai pavesta organizuoti prevencines priemones užsienio lietuvių bendruomenėse Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje, Norvegijoje ir Airijoje. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rūpinsis informacijos prekybos žmonėmis sklaida, patyčių ir smurto prevencija ugdymo įstaigose.
Prekybos žmonėmis formos išlieka tos pačios, kaip ir ankstesniais metais: asmenys išnaudoti nusikalstamoms veikoms, priverstiniam darbui, išnaudoti seksualiai, versti elgetauti.
Situacija skaičiais
2021 m. pradėti 7 nauji ikiteisminiai tyrimai dėl prekybos žmonėmis – tai apie 44 proc. mažiau nei 2020 m., per kuriuos buvo pradėta 11 ikiteisminių tyrimų. Asmenys buvo išnaudojami Lietuvoje, Norvegijoje, Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje. Lietuvoje, priešingai nei kitose ES šalyse, dažniausiai nuo prekybos žmonėmis nukenčia vyrai, rečiau – moterys, dažniausiai – 21–40 metų amžiaus asmenys, socialiai pažeidžiami asmenys: bedarbiai, turintys lengvą neįgalumą, be nuolatinės gyvenamosios vietos, vieniši žmonės.
Pernai nukentėjusiaisiais nuo prekybos žmonėmis pripažinti 26 asmenys (10 moterų, 15 vyrų ir 1 vaikas). Dažniausiai nukentėjusieji buvo verbuojami žodžiu, rečiau – internetu ar per skelbimus.
2021 m. ikiteisminiuose tyrimuose buvo pareikšti įtarimai 33 asmenims ir 1 įmonei. Pastebima tendencija, kad dažniau prekybos žmonėmis nusikaltimai daromi turint tikslą nukentėjusiuosius išnaudoti priverstiniam darbui (12 įtarimų) ar nukentėjusiaisiais naudojamasi siekiant gauti jų socialines pašalpas ar nukentėjusiojo vardu paimti greituosius kreditus.
Parengta pagal Vidaus reikalų ministerijos pranešimą
