Laižuvos seniūnija ruošiasi teikti paraišką ir gauti finansavimą atnaujinti Antano Vienažindžio takams. Savivaldybės taryba jau išsakė savo palaikymą ir sutiko prisidėti prie projekto, iš biudžeto skiriant penktadalį jam įgyvendinti reikalingos sumos – šiek tiek per 10 tūkst. eurų.
Laižuvos seniūnė neabejoja, kad šis projektas sulauks finansavimo – baigiami atlikti paruošiamieji namų darbai.
Padaugėtų turistų
Kunigas, poetas, daraktorius, draudžiamosios lietuviškos spaudos platinimo organizatorius Antanas Vienažindys Laižuvoje klebonavo 16 paskutinių gyvenimo metų. Čia jis paliko gilų savo nuveiktų darbų pėdsaką. Laižuviškiai iki šiol saugo Vienažindžio atminimą: mini gimimo ir mirties metines, prižiūri jo statytos bažnyčios šventorių, tebedainuoja pagal poeto eiles sukurtas dainas, tvarko amžino poilsio vietą.
Laižuvos seniūnė Jolanta Šeputienė pastebi, kad į Laižuvą pavaikščioti A. Vienažindžio takais žmonės atvyksta ir iš kitur. Ji neabejoja, kad, sutvarkius taką, vedantį prie didelės vertės turinčių kultūros ir gamtos objektų, žmonių, norinčių susipažinti su A. Vienažindžio gyvenimo istorija, prisiliesti prie jos, būtų dar daugiau.
„Laižuva galėtų tapti turistams patrauklia vietove“, – pridūrė pašnekovė.
Darbų numatyta nemažai
Iniciatyvos atnaujinti kunigo-poeto takus ėmėsi Savivaldybės administracijos Laižuvos seniūnija drauge su Strateginio planavimo ir investicijų skyriumi. Apie projekto naudą, galimybę pritraukti daugiau mūsų krašto istorija ir kultūra besidominčių žmonių kalbėjo ir Savivaldybės tarybai projektą pristatęs laikinai skyriaus vedėjo pareigas einantis Romualdas Sakalauskas, paaiškinęs, kad norint gauti finansavimą projektui įgyvendinti reikalingas prisidėjimas iš biudžeto.
Planuojama įrengti taką, vedantį prie A. Vienažindžio liepos, atnaujinti tvorelę apie ją. Numatoma įrengti taką, vedantį į Vadaksties slėnį, laiptus, kuriais būtų galima nusileisti į slėnį prie akmens, prie jo pastatyti suoliuką.
Norima įrengti takus, vedančius prie šventoriaus su 12 koplytėlių ir Laižuvos kapinių, kurių viduryje, tarp neapkabinamų klevų amžiams atgulė didysis dainius, Laižuvos pasididžiavimas.
Gerai tvarkė klebonijos ūkį
A. Vienažindys (1841–1892) gi-mė Zarasų apskrityje, Anapolyje (dab. Rokiškio rajonas). 1861 m. gavo penkių klasių baigimo pažymėjimą. Tais pačiais metais jis išvyko į Varnių kunigų seminariją, kurią baigė 1865 m., buvo įšventintas kunigu. 11 metų A. Vienažindys išbuvo vikaru, buvo kilnojamas iš parapijos į parapiją, 1876 m. paskirtas į Laižuvą klebonu.
Kaip teigia šaltiniai, čia jis gerai tvarkė klebonijos ūkį ir iš to gaudavo nemažai pajamų. 1878–1881 m. perstatė Laižuvos kleboniją, pastatė naujus ūkinius pastatus. Jo pastangomis, iki 1883 m. buvo suremontuota bažnyčia, perdengtas stogas. Taip pat apmūrytas šventorius, jame pastatytos mūrinės koplytėlės – Kristaus kančios kelio stotys (stacijos).
1884 m. vasarą Laižuvos miestelyje kilo gaisras. Sudegė bažnyčia, pavargėlių prieglauda (špitolė), altarija, keturi ūkiniai klebonijos trobesiai.
A. Vienažindžio rūpesčiu, padedant parapijiečiams, buvo atstatyta dalis klebonijos ūkinių pastatų, mūrinė parapijos prieglauda, o kapinėse iš lentų sukalta laikina bažnyčia. 1889 m. po ilgų derybų iš valdžios buvo gautas leidimas mūrinės Laižuvos bažnyčios statybai. 1892 m. dar ne visai įrengta Laižuvos naujoji bažnyčia pašventinta, tačiau jos pašventinime A. Vienažindys nebegalėjo dalyvauti.
Netikėtai per šv. Mišias jis išropojo iš klebonijos, žmonės jį atnešė į naująją šventovę ir klebonas paskutinį kartą prabilo į parapijiečius.
Laižuvoje sudarė dainų rinkinį
A. Vienažindys – poetas, išgarsėjęs eilėraščiais, primenančiais liaudies dainas. Ne visi galbūt ir žino, kad šio poeto rašytos liaudies palikimu laikomos dainos, pavyzdžiui, daina: „Linksminkimos, linksminkimos, / Pakol jauni ėsma – / Nebus laiko mums linksmintis, / Kada pasenėsma […]“ arba daina virtęs eilėraštis: „Pasakykai, panytėle, / Ar tu mane myli? / Kiek jau kartų tave klausiau, / O tujen vis tyli!..“
Didžioji išlikusios Vienažindžio poezijos dalis parašyta jaunystėje. Dominuojančios temos – meilė, jaunystės grožis, veržlumas.
A. Vienažindys Laižuvoje poezijos beveik nebekūrė, nebendradarbiavo draudžiamoje lietuvių spaudoje. Laižuvoje jis sudarė 26 savo dainų rinkinėlį „Dainos lietuvininko Žemaičiuose“ ir pasirašė Vienužio slapyvardžiu. Šis rinkinėlis buvo perrašytas keliais egzemplioriais ir 1894 m. išspausdintas Amerikoje. Tai buvo tik poeto kūrybos dalis.
Kažin ar žino str.autorė kada ir kieno įniciatyva buvo atkasti bažnyčios pamatai,o vėliau pastatytas kryžius