Praėjusių metų pabaigoje greitųjų kreditų rinkoje užfiksuoti pirmieji ženklai, leidžiantys teigti, kad ši rinka tampa tvaresnė, taigi ir atsakingesnė. Pernai per paskutinį ketvirtį dešimtadaliu sumažėjo vartojimo kredito davėjų suteikiamų naujų vartojimo kreditų skaičius ir suma. Lėčiau augo pradelsti mokėjimai.
Neatsakingas skolinimas netoleruojamas
Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, akivaizdu, kad greitųjų kreditų rinka pradeda suprasti jau kurį laiką siunčiamą aiškią žinutę – neatsakingas skolinimas nebuvo ir nebus toleruojamas.
„Tam įtakos turėjo aktyvi priežiūra, reikalavimai vertinti klientų mokumą, baudos už neatsakingą skolinimą bei didžiausio kredito davėjo veiklos sustabdymas už reikšmingus pažeidimus. Todėl prognozuotume, kad šiemet greitųjų kreditų rinkoje mokumo vertinimo kokybė toliau gerės“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Suteikia daugiau galių priežiūros institucijai
Paskutinį 2015 m. ketvirtį, palyginti su ankstesniu, suteiktų naujų vartojimo kreditų suma sumažėjo 10 proc. – iki 65 mln. Eur, o suteiktų naujų vartojimo kreditų skaičius sumažėjo 11 proc. – iki 195 tūkst.
„Tikimės, kad palankias tendencijas sustiprins ir Lietuvos banko siūlyti bei Seimo priimti Vartojimo kredito įstatymo pakeitimai. Nuo vasario 1 d. įsigaliojusios įstatymo pataisos ne tik užtikrins didesnę vartotojų apsaugą, bet ir suteiks daugiau galių priežiūros institucijai. Visai tai neabejotinai prisidės prie atsakingesnės vartojimo kreditų rinkos plėtros“, – sakė V. Vasiliauskas.
Palankios tendencijos – paskutinį ketvirtį
Vis dėlto, nors paskutinį ketvirtį pradėjo ryškėti palankios tendencijos, visų praėjusių metų statistiką jos paveikė tik iš dalies.
2015 m. gruodžio 31 d. greitųjų vartojimo kreditų klientams buvo suteikta 562 tūkst. – 11,1 proc. daugiau nei 2014 m. pabaigoje.
Paskolų likutis buvo 251 mln. Eur, arba 30,2 proc. didesnis.
Pradelstų paskolų skaičius, palyginti su visu vartojimo paskolų portfeliu, padidėjo nuo 33 proc. (2014 m. pabaigoje) iki 36 proc. (2015 m. pabaigoje), tačiau per paskutinį metų ketvirtį vėluojamų grąžinti paskolų dalis augo perpus lėčiau, palyginti su 2015 m. trečiuoju ketvirčiu.
Didžiausia bauda – 30 tūkst. eurų
Vartojimo kreditų rinkos priežiūrą Lietuvos bankas pradėjo 2012 m. sausio 1 d., vykdamas Seimo priimtą įstatymą dėl visos finansų rinkos priežiūros sutelkimo vienose rankose. Nuo tada Lietuvos bankas pagal gautus skundus arba savo iniciatyva išnagrinėjo 58 Vartojimo kredito įstatymo pažeidimų atvejus.
Už pažeidimus taikytos įvairios poveikio priemonės – nuo įspėjimo iki išbraukimo iš vartojimo kredito davėjų sąrašo; vartojimo kredito davėjams skirtos 25 piniginės baudos, jų bendra suma jau viršija 207 tūkst. Eur.
Didžiausia bauda skirta šiemet – 30 tūkst. Eur.
Įstatymo pataisos – atsakingesniam skolinimui ir skolinimuisi
2016 m. vasario 1 d. įsigaliojo Vartojimo kredito įstatymo pataisos, kurios turi užtikrinti atsakingesnį skolinimą ir skolinimąsi.
Sugriežtinti vartojimo kreditų rinkos priežiūrą pasiūlė Lietuvos bankas, parengęs teisės aktų pakeitimų projektus.
Nustatytas palūkanų ir kitų mokesčių, mokamų už pasiskolintą sumą, normos maksimalus dydis, uždrausta skolinti naktį, netesybos bus skaičiuojamos tik ribotą laiką. Informaciją apie pajamas ir įsipareigojimus, pateiktą kreipiantis dėl kredito, vartojimo kreditų bendrovės privalės patikrinti duomenų bazėse arba dokumentuose.
Daugiausiai skundų
2015 m. Lietuvos bankas gavo 75 skundus dėl vartojimo kredito davėjų veiksmų, ir tai didžiausias skaičius iš visų ankstesnių metų (2013 m. skundų gauta 52, 2014 m. – 47). Taip pat gauti 34 kreipimaisi dėl ginčų su vartojimo kredito davėjais.
Iš 66 į Viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą 2015 m. įrašytų įmonių (ne kredito įstaigų) vartojimo kreditus teikė 37. Pernai Viešasis vartojimo kredito davėjų sąrašas buvo papildytas 13 naujų įmonių, 7 įmonės buvo išbrauktos (3 – pačių prašymu).
Daugiau: bankas internetu
