Kurdami programėlę mažeikiškiai prie kompiuterių praleido daugybę valandų. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Pasitinkant valstybės atkūrimo šimtmetį, žmonės šalies gimtadienį švęsti kviečiami kuriant iniciatyvas ir darant gerus darbus.
Prie iniciatyvų jungiasi ir mažeikiškiai.
Kvies į padėkos renginį
Projekto „100 atkurtai Lietuvai“ sumanytojai artėjant svarbiai valstybės sukakčiai kvietė šalies piliečius kurti šimtmečio dovanas. Ir kalba čia sukasi ne apie materialias dovanas, o apie savo laiką, mintis, darbus, žinias, skirtus kitiems – savo aplinkai, žmonėms. O šimtmečio dovanas – sumanymus, iniciatyvas, nuveiktus gerus darbus, žmonės iki šiandien buvo kviečiami užregistruoti interneto svetainėje, adresu http://www.lietuva.lt/100/.
Gruodžio 5-ąją, Tarptautinę savanorių dieną, Vilniuje vyks šventinis padėkos renginys. Į jį projekto sumanytojai ir jo globėjas Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis kvies savanoriškai gerus darbus, kurie užregistruoti minėtoje svetainėje, atlikusius žmones.
Aktyviausi rajonų gyventojai
Šiuo metu yra užregistruota per 300 iniciatyvų, o savanorystei žmonės paskyrė daugiau nei 20 tūkst. valandų. Didžiąją dalį – 80 procentų iniciatyvų užregistravo mažesnių miestų ir regionų gyventojai.
„Žmonės iš tiesų labai aktyvūs. Tai, ką planavome ir kokių rezultatų dabar sulaukiame, pasiteisino. Idėja ir buvo kviesti, raginti žmones skirti laiko Lietuvai“, – „Santarvei“ sakė projekto komunikacijos ekspertas Marius Gurskas.
Registruojant šimtmečio dovanas jas buvo galima priskirti į vieną iš keturių kategorijų – „Laikas bendrystei“, „Laikas gražesnei aplinkai“, „Laikas kitam“ ir „Laikas dalijantis savo žiniomis“.
Pašnekovas pastebėjo: aktyviausiai gerus darbus daro ir juos registruoja moksleiviai ir jaunimas.
Žadama, kad projektas bus tęsiamas, ir žmonės, bendruomenės bei kolektyvai bus raginami kurti savanoriavimo tradicijas.
Idėjų turi ir mažeikiškiai
Kelis įgyvendintus ir dar planuojamus įgyvendinti gerus darbus yra užregistravę ir Mažeikių rajono gyventojai.
Kalnėnų pagrindinė mokykla užregistravo iniciatyvą „Istorija ilgaamžių lūpomis“. Kiekviena klasė drauge su mokytojais, tėvais aplankys Mažeikių mieste ir rajone gyvenančius 95 metų ir vyresnius žmones.
Moksleiviai sveikins senolius šimtmečio proga, kalbins apie įvairius Lietuvos laikotarpius. Jeigu seneliai bei jų artimieji sutiks, pokalbiai bus filmuojami arba fotografuojami. Iš surinktos medžiagos mokyklos bendruomenė planuoja sukurti Vasario 16-ajai skirtą filmą.
Gerumo iniciatyvą įgyvendina ir Mažeikių rajono viešosios bibliotekos kolektyvas, bendradarbiaujantis su viešąja įstaiga „Vilties erdvė“. Siekiant praskaidrinti negalią turinčiųjų kasdienybę, jie kviečiami į bibliotekoje vykstančias popietes, supažindinami su tam tikros tematikos leidiniais, vykstančiomis parodomis ir panašiai.
Savo dovaną kategorijoje „Laikas aplinkai“ užregistravo ir Lietuvos 100-mečio liepaičių draugystės alėją pasodinę buknaitiškiai.
Pilietiškumą skatino ir anksčiau
Apie mažeikiškio ugniagesio gelbėtojo Donato Vaičiurgio sumanymus bei įgyvendintas idėjas „Santarvė“ rašė jau ne kartą. Praėjusiais metais pasitikdamas Vasario 16-ąją jis drauge su bendraminčiu išsirengė į žygį, keliavo į Vilnių pas Prezidentę. Rinkdami tautiečių parašus mažeikiškiai lankė Lietuvos kaimus bei miestelius, o vėliau perdavė juos šalies vadovei kaip lietuvių vienybės simbolį.
Vasaros pabaigoje, vykstant Europos krepšinio čempionatui, D. Vaičiurgis mažeikiškius krepšinio fanus kvietė vienytis ir drauge sirgti už Lietuvos rinktinę.
Sukūrė programėlę telefonams
Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, padedamas būrio bendraminčių, D. Vaičiurgis įgyvendino naują sumanymą – sukūrė dienas iki Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio pradžios skaičiuojančią programėlę „Švęskime Lietuvą!“.
Donatas Vaičiurgis sako, jog jam pilietiškumas labai svarbus. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Šią programėlę, pritaikytą veikti telefonuose su „Android“ operacine sistema, nemokamai galima parsisiųsti užsukus į „Google Play“ ir paieškos lauke suvedus „Švęskime Lietuvą“.
Programėlė kasdien parodo, kiek liko dienų iki Lietuvos šimtmečio – 2018-ųjų vasario 16 dienos. Kasdien pranešama ir apie svarbų, įdomų Lietuvos istorijos įvykį nuo 1918 metų iki šių dienų. Ja naudojantis, galima pasiklausyti Tautiškos giesmės.
Mintis kilo spontaniškai
Idėja apie tai, kad reikėtų sukurti ir išmaniųjų telefonų turėtojams pasiūlyti programėlę, D. Vaičiurgiui kilo spontaniškai – per televizorių žiūrint Rotušės aikštėje Vilniuje vykusį koncertą. Tąkart buvo minima viena iš Lietuvos valstybinių švenčių.
Pastebėjusiam, kiek daug žmonių susibūrė į vieną vietą švęsti valstybinės šventės, mažeikiškiui kilo mintis padaryti kažką tokio, kas leistų vienu metu įvairiuose pasaulio kampeliuose gyvenantiems lietuviams pasijusti kaip vienam.
„Pamaniau, kad dabar dauguma žmonių turi išmaniuosius telefonus, kurie galėtų tapti įrankiu suvienyti žmones vienam tikslui – Lietuvos šimtmečio minėjimui. Tada ir kilo mintis sukurti programėlę“, – sakė D. Vaičiurgis.
Sutelkė būrį pagalbininkų
Šį sumanymą pašnekovas puoselėjo nuo vasaros pabaigos. Mėnesį svarstė, kokios yra galimybės ir resursai sumanymą įgyvendinti. Idėja pasidalijo su artimaisiais – žmona Gabija, jos seserimi Simona ir sesers vyru Valdu ir draugu Gintaru Žiauga. Jie ir buvo vieni pagrindinių pagalbininkų, padėjusių šią idėją įgyvendinti – atrinko svarbiausias Lietuvos istorijos datas bei įdomiausius įvykius, tvarkė redagavo bei tobulino pačią programėlės idėją, kūrė jos apipavidalinimą.
Tada D. Vaičiurgis ėmė ieškoti, kas galėtų atlikti programavimo darbus. Sukurti programinį kodą sutiko klaipėdietis programuotojas Tadas Šukšteris.
Svarbu paminėti ir tai, kad prie datų rinkimo prisidėjo Viekšnių gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Audronė Buzienė, mokytojos Daiva Romutienė ir Vijola Liachovienė, Mažeikių politechnikos mokyklos Viekšnių skyriaus mokytoja Genovaitė Čiužienė bei būrys mokinių.
Kurti buvo verta
D. Vaičiurgis įsitikinęs, kad kiekvienas žmogus yra herojus, kuriantis Lietuvos ateitį ir paliekantis pėdsaką jos istorijoje. Ir mažeikiškiui norisi pradėti nuo savęs ir parodyti pavyzdį, kaip galima kurti, veikti.
„Kad ir kaip kartais atrodytų, jog čia, Lietuvoje, gyventi blogai, siūlau dažniau pagalvoti apie tai, ką turime, o ne apie tai, ko neturime. Juk yra šalių, kur vyksta karas, kur žmonės neturi žodžio laisvės. Aišku, visada norisi, kad būtų geriau, bet vis tiek palyginus gerai gyvename“, – mintimis pasidalijo pašnekovas.
Programėlės kūrėjai dar turi padirbėti ir pasistengti, kad ji veiktų telefonuose, kuriuose instaliuotos kitos, ne „Android“ operacinės sistemos.
D. Vaičiurgis įsitikinęs, kad ją kurti buvo verta – net jei kitų metų vasario 16-ąją Tautiška giesmė nuskambės ir vos kelių lietuvių išmaniuosiuose telefonuose.
