Lietuvos dainų šventės pristatyme Japonijoje – ir mažeikiškiai

Mūsų šalies delegacija Japonijoje pristatė Lietuvių dainų šventės tradiciją. Nuotr. iš asmeninio archyvo

Lietuvos kultūros centrų vadovų choras lankėsi Japonijoje. Ten vykusioje tarptautinėje turizmo parodoje lietuviai pristatė Lietuvos šimtmečio dainų šventę.
Japonijoje pabuvojo ir du Mažeikių rajono atstovai – Sedos ir Mažeikių kultūros centrų vadovai.

Paskelbta nematerialiuoju paveldu

Lietuvos dainų šventė neretai pavadinama ir „didžiąja lietuvių meno olimpiada“, ir „visame pasaulyje žinomu bei garsiu reiškiniu“. Jį sustiprino ir tai, kad Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija UNESCO prieš 14 metų Estijos, Latvijos ir Lietuvos dainų švenčių tradiciją paskelbė žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru.
Kitąmet, birželio 30–liepos 6 dienomis, Vilniuje vyksianti Lietuvos dainų šventė „Vardan tos…“ bus dedikuota šalies atkūrimo šimtmečiui paminėti.
Į parodą „Jata“ – vieną didžiausių pasaulyje tarptautinių turizmo parodų – jungtinio Lietuvos kultūros centrų vadovų choro nariai ir vyko pristatyti šios šventės bei pakviesti japonus į ją atvykti.

Ruošėsi tris mėnesius

Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktoriaus Sauliaus Liausos diriguojamas choras keturias dienas trukusioje parodoje surengė šešis koncertus. Juose atliko specialiai sukurtą teatralizuotą programą, pristatančią Lietuvos tautinių kostiumų kolekciją, bei Donato Zakaro, Nijolės Sinkevičiūtės, Giedriaus Svilainio ir kitų Lietuvos kompozitorių liaudies dainų motyvais parašytus kūrinius.
„Visi choro nariai esame kultūros specialistai, vienaip ar kitaip savo kasdienėje veikloje susiję su muzika. Kiekvieną mėnesį vyksta kvalifikacijos kėlimo kursai, kurių metu, be kitų veiklų, surengiamos ir choro repeticijos. Tad repetavome po dvi dienas kartą per mėnesį“, – pasiruošimą japonams skirtai programai prisiminė Sedos kultūros centro direktorius Gintautas Griškėnas.
Vis tik padirbėję mėnesį, choristai surengė koncertus Utenoje, Airijoje. Šie pasirodymai buvo tarsi pasitikrinimas, kuria linkme einama. Tada, padirbėję dar porą mėnesių, jie išvyko į Japoniją.

Lietuviai buvo apdovanoti

G. Griškėnas pastebėjo, kad parodos dalyviai labai domėjosi lietuviškais tautiniais kostiumais bei jų detalėmis, drąsiai ir nuodugniai juos apžiūrinėjo. Japonai atidžiai įsiklausė ir į lietuvių atliktų kūrinių repertuarą, stengėsi įžvelgti skirtumus bei panašumus tarp Lietuvos etnografiniuose regionuose paplitusių dainų.

Mažeikių rajonui atstovavo Gintautas Griškėnas (kairėje) ir Raimundas Radavičius. Nuotr. iš asmeninio archyvo

„Visa ta mūsų programa, visa tai, ką norėjome pasakyti, parodyti, įsiliejo į bendrą renginio programą. Matyt, ne veltui japonai už Lietuvos pristatymą mums skyrė apdovanojimą“, – pasidžiaugė G. Griškėnas.

Atvyks trys kolektyvai

Pasak Sedos kultūros centro vadovo, žinia apie Lietuvos dainų šventę užsieniečiams palieka didžiulį įspūdį. Jie tokių tradicijų niekada neturėjo arba jau nebeturi. Europiečiai gailisi, kad nesugebėjo išsaugoti dainų švenčių tradicijų.
„Japonai reagavo subtiliai, tačiau faktas, kad patys mokosi lietuviškų dainų, manau, labai daug reiškia. Kitąmet į dainų šventę atvažiuos trys kolektyvai iš Japonijos. Organizatoriai jiems jokių išskirtinių sąlygų nesudarys. Jie, kaip ir visi Lietuvos kolektyvai, turės paruošti repertuarą. Ir jie yra pasiryžę tą daryti“, – sakė G. Griškėnas.
Pašnekovui į atmintį įstrigo tai, kad Lietuvių kultūros centrų vadovų chorui Gifu operos salėje atliekant dainą „Kur giria žaliuoja“, drauge ją traukė ir japonai. Į pristatymą vienoje mokykloje atvykusius lietuvius japonai vaikai ir nustebino, ir sugraudino sugiedodami Lietuvos himną.

Stebėjosi šventės masiškumu

Mažeikių kultūros centro direktoriaus Raimundo Radavičiaus nuomone, Lietuvos dainų šventė atspindi ir atskleidžia visą lietuvių kultūros didybę.
„Kas ketverius metus vykstanti šventė sujungia didžiulę kultūros atstovų bendruomenę. Tautiniais kostiumais pasipuošę kolektyvų nariai, jų atliekamos programos, tas masiškumas, darna – visa tai parodo, kokia įvairi, spalvinga, savita yra mūsų šalis ir jos kultūra“, – kalbėjo mažeikiškis.

Lietuvos kultūros centrų vadovų choras savo programoje stengėsi atskleisti lietuviškų dainų įvairovę. Nuotr. iš asmeninio archyvo

Daugiau sužinoję apie Lietuvos dainų švenčių tradiciją, pamatę pasirodymų brėžinius, sužinoję, kiek daug atlikėjų dalyvauja numeriuose, japonai stebėjosi: kaip tokioje mažoje šalyje pavyksta susitelkti tokiai didelei kultūros bendruomenei.

Buvo jaudulio ir rizikos

Mažeikių kultūros centro vadovo nuomone, kiekviena šalis į Japonijoje vykusią tarptautinę turizmo parodą stengėsi atvežti ir parodyti dalelę savos kultūros, atskleisti jos savitumus.
„Aišku, buvo šiek tiek jaudulio ir baimių dėl to, kaip vietiniai žmonės tą mūsų programą priims, ar supras, ar susidomės bei įvertins. Bet priėmė šiltai, gyrė už profesionalumą bei aukštą meninį lygį. Ir tas įvertinimas nudžiugino“, – įspūdžiais pasidalijo R. Radavičius.
Lietuviai atliko įvairias chorines dainas. Siekiant atlikti kokybiškai, teko gerai padirbėti.
„Mums didžiausias apdovanojimas buvo galimybė atlikti savo pasirodymą didžiojoje parodos scenoje, tiesioginiame televizijos eteryje. Dalyvaudami pamatėme ir patyrėme, kaip profesionaliai ir atsakingai dirba japonai. Kaip jie planuoja ir sustyguoja visus darbus. Tas dėmesys, kiekvienos detalės apgalvojimas ir parodė, kaip jie mus vertino“, – mintimis pasidalijo pašnekovas.