Mažeikiškiai – miesto geležinkelio įkaitai

Kad ir kaip būtų keista, tačiau ši perėja skirta tik patiems „Lietuvos geležinkelio“ darbuotojams. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Savivaldybė ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ nesutaria, kas turi pasirūpinti per geležinkelio bėgius einančių mažeikiškių saugumu. Geležinkelininkai nereaguoja į mažeikiškių prašymus įrengti saugią reguliuojamą geležinkelio perėją – esą tai vietos valdžios reikalas.
Be to, esama perėja skirta tik… patiems geležinkelininkams.
Kol valdininkai derasi, grėsmingai sukasi nelaimingų atsitikimų ir mirčių skaitiklis.

Nelaimės nesibaigia

Mažeikiškius sukrėtė trečiadienio įvykis, kai mirtinai buvo sužalota per geležinkelį ėjusi garbaus amžiaus moteris. Į įvykio vietą atskubėję medikai jai padėti niekuo nebegalėjo.
Liudininkų teigimu, kūnas sudarkytas neatpažįstamai, todėl spėjama, kad auką traukinio lokomotyvas vilko kelis ar keliolika metrų.
Geležinkelis nelaimėmis apie save primena beveik kasmet.
Šiek tiek daugiau nei prieš metus traukinys mirtinai sužalojo staiga į geležinkelio perėją dviračiu įvažiavusią 79-erių metų moterį. Tų pačių metų balandžio mėnesį krovinių sąstatą traukusio šilumvežio partrenkta žuvo 82 metų moteris.
2010 metais mirties atvejų išvengta, tačiau vasarą aštuoniolikmečiui traukinys nutraukė abi kojas.
2009 metais ant geležinkelio bėgių žuvo net penki žmonės.
2008 metais prekinis traukinys Mažeikių geležinkelio stoties rajone mirtinai traumavo vyriškį.
Tokia liūdna pastarųjų metų įvykių, susijusių su geležinkeliu, statistika…

Reikia tinkamos perėjos

Savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vedėjas Alfonsas Žiulpa „Santarvei“ sakė, kad po kiekvienos nelaimės iš naujo iškyla geležinkelio saugumo klausimas. Nors „Lietuvos geležinkeliai“ ir yra įrengę pėsčiųjų perėją, tačiau ji skirta… tarnybiniam naudojimui.
„Išeitų, lyg žmonės eina ja neteisėtai. Jiems reikėtų į mikrorajoną keliauti per Viekšnių arba Algirdo geležinkelio pervažose esančius pėsčiųjų takus“, – situaciją komentavo pašnekovas.
Vedėjas patikino, jog Savivaldybė ne kartą bandė su „Lietuvos geležinkeliais“ susitarti, kad būtų įrengta normali pėsčiųjų perėja – su šviesoforu, o geriausiai – su šlagbaumu, tačiau problema yra įstrigusi.
Tiesa, atliekant Mažeikių miesto dviejų dalių sujungimo galimybių studijas, 2008 metais Savivaldybė ją rengusiai įmonei buvo įrašiusi užduotį ir dėl geležinkelio perėjos. Galimybių studijos rengėjai tada pasiūlė problemą spręsti įrengiant požeminį tunelį ar antžeminį viaduką. Tokiems objektams biudžete pinigų nebuvo ir dabar nėra. Anot A. Žiulpos, šiuo metu gelbėtų ir tinkamai įrengta pėsčiųjų perėja.

Aiškinosi komisija

Mažeikiškiams aktualią problemą aktyviau imta nagrinėti, kai į Savivaldybę kreipėsi iniciatyvinė
grupė, siekianti, kad būtų įgyvendintas jų siūlomas projektas – įrengti Mažeikių geležinkelio tunelį.(Ši grupė siūlo nestatyti viadukų ar transporto priemonių tunelių, o geležinkelio atkarpą perkelti į geležinkelio tunelį tarp Laisvės gatvės ir Algirdo gatvės pervažos – jo ilgis būtų šiek tiek per du kilometrus).
Iniciatyva rajono valdžios atstovus paskatino grįžti prie geležinkelio problemos.
Savivaldybės administracijos direktoriaus Broniaus Kryžiaus įsakymu buvo sudaryta komisija, kurioje dirbo ne tik Savivaldybės specialistai, bet ir „Lietuvos geležinkelių“ Šiaulių infrastruktūros vyriausiasis inžinierius Raimondas Vasiliauskas, „ORLEN Lietuvos“ infrastruktūros administravimo vadovas Giedrius Sabaliauskas. Jai vadovavo vicemeras Kęstutis Bartkevičius.
„Komisijos tikslas buvo išsiaiškinti, kaip spręsti transporto judėjimo problemas, bet pasvarstėm ir perėjos, geležinkelio aptvėrimo klausimus. Sulaukėme geležinkelininkų pažadų juos spręsti“, – informavo A. Žiulpa.

Darbams duotas leidimas

„Lietuvos geležinkelių“ Vidaus administravimo ir saugos departamento saugos skyriaus viršininko pavaduotojas Antanas Šerkšnas praėjusiais metais „Santarvei“ sakė, kad yra minčių stoties rajone įrengti saugumo tvoras, tačiau kada tai bus įgyvendinta, negalėjo pasakyti.
Šių metų sausio mėnesį Savivaldybės vadovai, susitikę su „Lietuvos geležinkelių“ vadovais ir aptarę saugaus bei patogaus eismo per Mažeikių geležinkelį klausimus, parvežė džiugią žinią: geležinkelio stoties pastatui atnaujinti bei geležinkelio teritorijai aptverti numatyta skirti du milijonus litų.
Dar daugiau optimizmo atsirado, kai „Lietuvos geležinkeliai“ balandžio mėnesį Savivaldybėje išsiėmė leidimą dėl Mažeikių geležinkelio stoties teritorijos aptvėrimo projektavimo darbų. Tačiau optimizmas valdžios vyrams išgaravo po Savivaldybės vietinio ūkio skyriaus vedėjo A. Žiulpos skambučio į Šiaulius.
„Po trečiadienio nelaimės skambinau į Šiaulius, norėjau išsiaiškinti, kada bus pradėti darbai.   „Lietuvos geležinkelių“ Šiaulių infrastruktūros vyriausiasis inžinierius Raimundas Vasiliauskas pasakė, kad tik kitais metais. Kodėl, kam skiriami prioritetai, jis nekomentavo“, – teigė vedėjas.

Pradėtos procedūros

Savivaldybėje iš nenorėjusių prisistatyti valdininkų teko girdėti replikų, esą „Lietuvos geležinkeliai“ lyg kokia sukarinta institucija – įmonės vadovai nieko konkretaus nepasako.
„Santarvei“ taip pat nieko gero nepavyko išpešti iš „Lietuvos geležinkelių“ vadovų.
Bendrovės infrastruktūros direktorius Albinas Ragauskis paaiškino, kad leidimas darbams – dar nėra baigtos procedūros.
„Pinigėlius planuojame, darbus pradėsime turbūt rugsėjo mėnesį. Gal anksčiau išeis, jei pasibaigs visos procedūros. Iš mūsų pinigėlius irgi paima kai kas. Kiek jų turime, tiek skiriame. Jei šiemet nebaigsime, tai kitais metais“, – paaiškino pašnekovas.

Ne geležinkelininkų reikalas?

A. Ragauskis prisipažino žinąs apie trečiadienį Mažeikiuose įvykusią nelaimę.
„Ten yra tarnybinė perėja, negali gi žmonės vaikščioti. Ir šiuo atveju labai gaila moteriškės. Mačiau nuotraukas, žinau, kaip ten viskas įvyko“, – tvirtino direktorius.
Anot infrastruktūros vadovo, „Lietuvos geležinkeliai“ nekalti dėl tokių nelaimių. Esą gyventojų saugumu turi pasirūpinti pati Savivaldybė.
„Geležinkeliai visų Lietuvos problemų neišspręs. Buvo pėsčiųjų tiltas, miestas nugriovė jį. Kas nugriovė, tas turi pasirūpinti“, – konkretus buvo pašnekovas.
Po to pridūrė, kad nepiktai tai sakąs.
„Mes suprantame problemą, tvoroms tverti pinigėliai irgi nesimėto. Mes kelių nespėjame suremontuoti, ten, kur mums reikia uždirbti pinigėlius“, – apie prioritetus prasitarė infrastruktūros direktorius.

Bandys susitarti geranoriškai

Savivaldybės meras Antanas Tenys, ketvirtadienį lankydamasis Vilniuje, bandė išsiaiškinti,
kaip „Lietuvos geležinkeliai“ vykdo praėjusių metų susitarimus. Sužinojęs, kad teritorijos aptvėrimo darbai turėtų būti pradėti dar šiemet, tačiau negavęs atsakymo į du klausimus: dėl perėjos su šlagbaumu ir informacinių stendų apie traukinių judėjimą geležinkelio pervažose įrengimo.
Anot mero, toks grafikas padėtų orientuotis eismo dalyviams, o šlagbaumas apsaugotų nuo nelaimių ir neprigirdinčius žmones.
A. Tenys patikino, kad dėl tų klausimų ruošia oficialų raštą „Lietuvos geležinkeliams“ ir kitą savaitę jį ketina išsiųsti.
„Bendrovės vadovai atsakyme rašo, kad gerai bendradarbiaujame, prašysiu draugiškai, kad įrengtų perėją. Reikia įstatymus žiūrėti, sudėtinga ir išsiaiškinti, kas kam priklauso“, – teigė meras, pastebėjus, kad infrastruktūros vadovas „Santarvei“ tvirtino, jog pati Savivaldybė turėtų įrengti pėsčiųjų perėją per geležinkelį.

Studijoms – per 100 tūkstančių litų

Miestą į dvi dalis perskyręs geležinkelis problemų kelia ne tik pėstiesiems. Jau daugelį metų vairuotojai mūsų mieste keiksnoja geležinkelio pervažas. Senamiestyje, ypač piko valandomis, išsirikiuoja didžiulės automobilių eilės, susidaro kamščiai. Tai tapo viena didžiausių Mažeikių problemų. Tuo labiau kad ir transporto priemonių skaičius rajone jau siekia per 30 tūkstančių.
Dar nuo sovietmečio buvo kalbama apie viaduko statybą.
Nuo 1999-ųjų buvo atliktos trys galimybių studijos, kurioms išleista apie 130 tūkstančių litų. Išanalizuota bene trylika variantų, kaip geriau spręsti problemą.
Praėjusiais metais sudaryta miesto dviejų dalių sujungimo galimybių įvertinimo komisija išsamiai įvertino visų studijų medžiagas ir, susipažinusi su iniciatyvinės grupės „Mažeikių geležinkelio tunelis“ projektu, išreiškė bendrą nuomonę, kad tikslinga būtų pirmajame etape įrengti aplinkkelį, sujungiant Troškučių ir Pumpurų gatves, bei įrengti tunelį Algirdo gatvėje. Antrame etape – įrengti Laisvės gatvės tunelį.
Komisijos pirmininkas Kęstutis Bartkevičius „Santarvei“ tvirtino, kad artimiausiu metu išvadas ir siūlymus ruošiamasi pateikti Tarybai – jos žodis, sprendžiant miesto dviejų dalių sujungimą, bus lemiamas.

Finansavimas – iš Europos Sąjungos

Savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vedėjo A. Žiulpos teigimu, vakarinis aplinkkelis jau būtų buvęs įrengtas, tačiau „Lietuvos geležinkeliai“ pasisakė prieš geležinkelio pervažą – reikalavo viaduko arba tunelio, o Savivaldybė tokių pinigų neturėjo.
„Reikalavimai liko, tačiau dabar transporto infrastruktūrą finansuos Europos Sąjungos fondai“, –
informavo vedėjas.
2014 m. prasideda naujas Europos Sąjungos finansavimo etapas, besitęsiantis iki 2020 m. Parama bus skiriama transporto infrastruktūroms ir žvyruotoms gatvėms asfaltuoti.
Bene prieš mėnesį Savivaldybė Susisiekimo ministerijai jau pateikė objektų sąrašą, išreiškė savo pageidavimus. Tarp jų yra ir aplinkkelio bei minėtų tunelių įrengimas. A. Žiulpa neabejoja, kad parama bus skirta.

Renkami parašai

Iniciatyvinės grupės vadovas Gintaras Beržanskis nepatenkintas, kad Savivaldybės komisija atmetė jų siūlomą projektą dėl geležinkelio tunelio įrengimo. Esą tokį sprendimą priėmė nedidelė grupė žmonių, nebuvo su visuomene išdiskutuota.
Iniciatyvinė grupė pradėjo rinkti parašus dėl reikalavimo paskelbti Mažeikių rajono gyventojų apklausą „Už – Mažeikių geležinkelio tunelį“. Šiai iniciatyvai paremti reikia surinkti 5009, t. y. 10 procentų balsavimo teisę turinčių rajono gyventojų, parašus.
Pagal nustatytus terminus, parašai bus renkami iki liepos 10 dienos.
„Ši apklausa vyksta dėl apklausos. Jeigu jos pageidaus 10 procentų balsavimo teisę turinčių rajono gyventojų, tada kreipsimės į Tarybą, kad ji patvirtintų tokią apklausą“, – apie tolesnius veiksmus informavo G. Beržanskis.
Taryba sprendimą turės priimti per mėnesį nuo parašų patvirtinimo.
Jeigu politikai pritars apklausai, tada žmonės galėsią pareikšti savo nuomonę, ar jie yra už Mažeikių geležinkelio tunelį, ar prieš.