Mažeikiškio nuomone, jei laikytumėmės Konstitucijos, problemų būtų mažiau

Mažeikiškis Valdas Petkevičius įsitikinęs, kad, keičiantis gyvenimui, reikalingos ir konstitucinės pataisos. Nuotr. iš redakcijos archyvo

Mažeikiškį Valdą Petkevičių galima sutikti Lietuvos Konstitucijos egzamine su kitais tautiečiais rašantį lietuvių kalbos diktantą ar kokios nors pilietinės akcijos, šventės metu.
Tai jis daro ne dėl to, kad pasirodytų – jam tai yra bendruomeniška, pilietiška ir reikšminga. Ir visai nesvarbu – pasiseks, nepasiseks – svarbu, kad tai bandai daryti.
Programuotoju dirbantis vyriškis savo visuomeniškoje aplinkoje mato visko: kartais norisi pasakyti, kad kažkas ne taip, kad blogai, ir tai sako, bet rankos nusvyra, kai to niekas negirdi.
„Tada pasijauti kaip vienas lauke karys“, – teigia Valdas.

Tobulybės nėra niekur

Rašyti Nacionalinį lietuvių kalbos diktantą drauge su kitais mažeikiškiais Valdas šiemet sėdo aštuntąjį kartą – tiek kartų jis jau buvo organizuotas. Lietuvos Konstitucijos egzaminas rengiamas dar seniau – vyriškis nedalyvavo tik dviejuose paskutiniuose – pernai egzaminą laikė internetu,  šiemet to padaryti negalėjo dėl didelės apkrovos darbe – egzaminas laikomas darbo dieną.
„Visada prieš egzaminą Konstituciją pastudijuodavau, bet, laikui bėgant, jei prie jos nebeprisėdi, nebepasklaidai – kai kas pasimiršta. Dabar jau keletą metų neskaičiau, tad, kiek jos bežinau, sunku pasakyti“, – atviravo pašnekovas.
Bet tai nereiškia, kad vyriškis apie pagrindinį šalies įstatymą neturi savo nuomonės – Lietuvos Konstituciją Valdas vertina kaip gerą.
„Aišku, ji nėra tobula, bet tobulybės niekur nėra: Jungtinėse Amerikos Valstijose – ir ten kartkartėmis priimamos Konstitucijos pataisos, bet ne taip dažnai, kaip pas mus. Pas mus yra jauna demokratija, tad tai galima suprasti. Atsižvelgiant į gyvenimiškus iššūkius, ji koreguojama visur. Gyvenimas keičiasi, keičiasi ir dokumentai – nieko negali būti statiško“, – įsitikinęs Valdas.

Pasiklysta ir Seimas

Kaip ir gyvenime, taip ir politinėje, visuomeninėje aplinkoje atsiranda problemų ir yra sprendžiama, kaip jas sutvarkyti – negalima visko iš karto numatyti į priekį.
Valdo nuomone, mūsų Konstitucija yra pakankamai stabili, didelių perversmų, konstitucinės santvarkos keitimų tikrai nereikia. Daromos tik pataisos: esminiai, pamatiniai dalykai išlieka tie patys – tai suteikia stabilumo pačiai valstybei, nes viskas į Konstituciją remiasi.
„Minčių, kad Konstituciją reikėtų keisti, niekada neturėjau. Kas kita, ją tobulinti – tai dabar kartkartėmis ir daroma. Konstitucija nusako pagrindinius, esminius dalykus, pagal kuriuos turi gyventi valstybė. Žemiau jos yra visokie poįstatyminiai aktai – įstatymai ir pan. Jie ne visada atitinka tą dažnai minimą Konstitucijos dvasią. Kreipimaisi į Konstitucinį teismą ir parodo, kad vis dėlto mūsų gyvenime yra daug neaiškumų. Ir pats Seimas pasiklysta tarp tų įstatymų ir pradeda prieštarauti pats sau. Tam ir yra Konstitucijos sargas – teismas, kuris saugo, kad nė viena valdžia nuo to pagrindinio įstatymo nenukryptų“, – samprotavo Valdas.

Taisyklės privalomos visiems

Bendrovėje „Pieno žvaigždės“ dirbančiam V. Petkevičiui atrodo, kad Konstitucinis teismas yra per daug apkrautas darbais, nes jo išaiškinimų kartais tenka laukti ilgai – nebent imasi ką nors nagrinėti skubos tvarka, tai į būtiną laiką suspėja.
„Ištaisyti galima viską, bet kartais pritrūksta politinės valios: žmonėms atrodo vienaip, Seimui – kitaip, tad visokios nesąmonės ir išeina. Bet valstybė laikosi ir kažkaip gyvuoja. Jei visi laikytųsi to, kas Konstitucijoje surašyta, problemų gyvenime tikrai būtų mažiau“, – tvirtino mažeikiškis.
Neužtenka žinoti Konstituciją – reikia jos ir laikytis. Kaip ir paprasčiausio įstatymo, jei jis yra priimtas. Jei jis netenkina, jį reikia keisti civilizuotai, o ne protestuoti jo nesilaikant.
„Kaip pavyzdį paimkime paprasčiausias kelių eismo taisykles – jos nustatytos visiems, bet jas kai kas pamiršta ir susigalvoja savo. Jei visi laikytumėmės bendrai visiems priimtų dalykų, tikrai gyventume kitaip“, – įsitikinęs vyriškis.

Pasigenda valdžios dėmesio

Tiek Konstitucijos, tiek kitų įstatymų Valdas stengiasi laikytis. Jam esą smagu dalyvauti tokiose akcijose kaip Nacionalinio lietuvių kalbos diktanto rašymas ar Konstitucijos egzaminas.
„Kitiems gal tai neįdomu, nereikšminga, bet man taip neatrodo. Galime į tuos dalykus žiūrėti formaliai, bet dalyvauti tokiuose renginiuose yra kažkoks bendruomeniškumas, suvokimas, kad yra taisyklės, mes jas žinome. Yra ir tokių, kurie nedalyvauja dėl to, kad bijo pasirodyti nemokantys, nežinantys. Diktantą rašyti susirenka daug žmonių, o į Konstitucijos egzaminą – vis mažiau. Gal dėl to, kad nepatogus laikas? Rašyti diktantą vaikus paragina mokytojai“, – pastebi pašnekovas.
Jam norėtųsi, kad į tokius renginius ateitų kas nors iš Savivaldybės, bet iš jos ateina vienas kitas.
„Kaip sakoma, žuvis pradeda gesti nuo galvos: jeigu pačiai valdžiai tai nesvarbu, tad žmonėms – tuo labiau. Mes, tie dalyvaujantieji, duodame valdžiai suprasti, kad mums, vis dėlto ne vis tiek – mes norime dalyvauti, parodyti, kad mums tai svarbu ir reikalinga. Ir būtų smagu, kad kažkas iš valdžios išrinktųjų sėdėtų su tauta kartu“, – kalbėjo Valdas.

Jautė apmaudą

V. Petkevičius pateikė laikraštyje skaitytą paskutinį pavyzdį, kai iš bendrovės „ORLEN Lietuva“ juridinio skyriaus Konstitucijos egzamino atėjo laikyti šeši juristai.
„Man tai labai gražu, kad žmonės sugeba taip susiorganizuoti ir kolektyviškai nutarė dalyvauti. Man pačiam buvo kažkoks širdagraužis, kad negalėjau dalyvauti. Reikėtų, kad Konstitucijos egzaminai taip pat vyktų šeštadieniais“, – pageidavo Valdas.
Mažeikiškio specialybė nei su Konstitucija, nei su diktantų rašymu jokio tiesioginio ryšio neturi. Jis kažkada buvo pradėjęs studijuoti teisę, bet dėl gyvenimiškų aplinkybių teko studijas nutraukti.
Valdas mano, kad pilietiškam reikia būti kiekvieną dieną – neužtenka tik kartais kur nors pasirodyti. „Man labiausiai skauda širdį kiekvieną dieną einant į darbą Žemaitijos gatve. Vis galvoju – kas galėjo suprojektuoti tos gatvės rekonstrukciją: dvejus trejus metus ten pabuvo gražu, o dabar jau nebegražu ir niekas nebesirūpina. Kažkas užsidėjo paukščiuką, pasidarė kažką, ir viskas“, – girdimas nusivylimas vyriškio balse.

Viską daryti gerai

V. Petkevičius prisimena ir kiekvieną pavasarį vykdomą pilietinę švarinimosi akciją „Darom“, kurios metu renkame vieni kitų išmestas šiukšles.
„Man svarbu ne sudalyvauti toje akcijoje, o tos šiukšlės kasdien nenumest. Kai tą žmonės įsisąmonins, nebereikės nei tų akcijų. Tada galėsime užsiimti ne tvarkymu, o puošimu“, – įsitikinęs pašnekovas.
Viena Valdo taisyklių: „Jeigu darai, svarbu viską daryti gerai, o ne daryti tik tam, kad darytum“. Dabar susidaro toks įspūdis, kad mūsų savivaldoje kažkas yra daroma tik tam, kad kažką padaryti. „O paskui, kai išryškėja visi trūkumai, susigriebiama, kad padaryta negerai, neapgalvotai, neįsiklausyta į žmonių nuomonę. Visą broką reikia taisyti, o tam, pasirodo, nebėra lėšų. Paskutiniu metu esu kažkoks šiek tiek nusiraminęs, matyt, tai iš nusivylimo. Kai pasijauti kaip vienas lauke karys –  šaudai, šaudai, o iš to šaudymo jokios naudos. Pašūkauji, pasakai kažką, bet niekam tai neįdomu“, – teigė pašnekovas.