Trisdešimt penkios vasariškos dienos žiemos pradžioje su tradicinėmis Kūčių, Kalėdų ir Naujųjų metų šventėmis. Neįtikėtina?
Būtent tai patyrė 22 metų mažeikiškis Giedrius Akavickas, sesers Linos kvietimu visą gruodį ir dar keletą sausio dienų viešėjęs Australijoje, Kvinslando valstijoje.
KELIONĖ NEPRAILGO
Vaikino kelionė iš Mažeikių iki Brisbano buvo tikrai netrumpa, teko net triskart sėsti vis į kitą lėktuvą: Kaune, Londone (Didžioji Britanija) ir Kvala Lumpūre (Malaizija). Giedrius pasakojo, kad iš Londono į Kvala Lumpūrą skrido ilgiausiai – dvylika valandų.
„Bet buvo įdomu, nes visi keleiviai turėjom po savo televizorių, o jo ekrane buvo galima stebėti skrydį, maršrutą, šalis, virš kurių esam. Pvz.: vienu metu pažiūrėjau pro iliuminatorių ir pamačiau bekraščius smėlynus, kažkokius plokščius kalnus, o mano televizorius „paaiškino“, kad čia – Afganistanas. Iškart įdomiau pasidarė,“ – kelionės pradžią prisiminė jis.
Vaikinas juokiasi, kad Malaizijoje, jau laukdamas lėktuvo į Brisbaną, Kvinslando valstijos sostinę, pirmąkart gyvenime žiemą apsirengė vasariniais drabužiais – tą rytą čia skaisčiai švietė saulė, o termometras rodė 25 laipsnius šilumos.
O dar po aštuonių valandų skridimo jaunuolis jau glėbesčiavosi su jį sutikusia sese, su kuria nebuvo matęsi porą metų.
„Labai drėgnas oras. Iškart ėmė mušti prakaitas kaip kokioj pirty. Ir tamsu, nes, pasirodo, čia visada temsta šeštą valandą, nesvarbu, vasara ar žiema. Tikrai savotiškai keistas ir gaiviai šviežias oras,“ – taip pirmuosius australietiškus potyrius, kuriuos pajuto vos išlipęs iš lėktuvo, apibūdino G. Akavickas.
TRYS DIENOS – SIDNĖJUJE
Beveik dvidešimt penkis tūkstančius kilometrų nukeliavusiam mažeikiškiui Australijoje rūpėjo viskas.
Pirmąsias keletą dienų jis leido Nort Stradbroke Island saloje, kuri priklauso tam pačiam Brisbano miestui ir yra antra pagal dydį pasaulyje ne vulkaninės kilmės, o smėlio sala. Čia laikas bėgo greitai: rytais – žvejojant, dienomis – tyrinėjant apylinkes ir paplūdimius.
„Nereikėtų jų įsivaizduoti kaip mūsų pajūryje, ten jie nėra taip saugomi. Nusiperki leidimą ir paplūdimiu ar net vandenyno pakraščiu visureigiu keliauji, kur akys mato. Arba specialiais keliukais važiuoji į kopas, kalnus,“ – pasakojo keliauninkas.
Kaip kiekvienas save gerbiantis turistas, Giedrius trejetą dienų praleido didžiausiame Australijos uostamiestyje Sidnėjuje. Jame akis ganė į uosto simboliu tapusius Operos rūmus; šalia jų esantį Harbour Bridge tiltą, nuo kurio leidžiamų fejerverkų vaizdai apskrieja visą pasaulį sutinkant Naujuosius metus; Australijos muziejų; Sydney Tower bokštą su aukščiausiai Pietų pusrutulyje esančia pašto dėžute; Bondi Beach paplūdimį, kuriame vyksta populiariausi pasaulyje paplūdimio vakarėliai. Jaunasis keliautojas prisipažino, kad pats labai norėjo pamatyti nuo senų laikų mafijos istorijomis garsų Kings Cross rajoną.
„Įdomiausias dalykas, kurį sužinojau čia, buvo tai, kad mėgstamo serialo „Underbelly“ veikėjai pavadinti šiame rajone realiai gyvenusių žmonių vardais ir pavardėmis. Pasirodo, kad seriale – faktai tikri, o ir mafijos rajono dvasia išlikusi, nes vos ne kas antrame name tebėra įsikūrę striptizo klubai,“ – tikino jis.
VIETINIŲ PAMĖGTAIS MARŠRUTAIS
Atidavęs duoklę populiariesiems kultūros objektams, G. Akavickas džiaugėsi turįs galimybę toliau keliauti labiau australų nei pasaulio turistų pamėgtais maršrutais. Taip jis atsidūrė Tambourine regione. Čia į savo jaukų gyvenimą įtraukė kurortiniai miestukai su nedaug žmonių ir puikiais parkais, su vietos alaus daryklėlėmis, vyninėmis ar sūrinėmis, kuriuose atvykėliai smalsiai stebi produkto gaminimo procesą, o paskui su malonumu viską iš eilės degustuoja.
Smagu mažeikiškiui buvo lankytis ir Byron Bay miestelyje, panašiame į mūsų Šventąją. Kaip Giedrius sako:
„Tik nežinia kiek kartų daugiau žmonių jame atostogauja. Čia – jaunimo rojus. Visi – tik su kuprinėm. Nuolat – šėlionės, nauji draugai. O nauji draugai – naujos kelionės.“
Svarbu ir tai, kad Byron Bay miestelyje yra į ką pažiūrėti ir ramesnio poilsio mėgėjui – tai kalnuose esantis švyturys, labiausiai į Rytus nutolęs Australijos taškas ir šalia jo įrengtas keliautojo bei naujų žemių atradėjo Džeimso Kuko takas.
Vis dėlto daugiausiai emocijų keliautojui iš Lietuvos sukėlė Tambourine Mountain tropikų džiunglės. Jose galima saugiai pasivaikštinėti, bet tik tam skirtose vietose.
„Praeini tokį namelį – vartus. Už jų – siauras tiltelis, kokių keturiasdešimties metrų aukštyje. Eini juo, apačioje – upės, skardžiai, grioviai, viršuje – palmės, dar kitokie augalai, nelabai net dangus matyti. O dar smarkiai smarkiai lijo. Man labai patiko,“ – prisimena Giedrius.
ŽIEMOS ŠVENTĖS VASARĄ
Būnant toli nuo gimtinės paaiškėjo, kad australai Kūčių nešvenčia. O lietuviukai nebūtų lietuviukai, jei Kūčių stalo ir pasaulio pakrašty nepasidengtų.
„Buvo visi dvylika patiekalų su silke, žuvimi, aguonų pienu ir sėmenine. Visko, ko reikėjo, nusipirkom vietos parduotuvėse. O vakarienę valgėm su artimiausiais draugais: australais ir vaikinu iš Naujosios Zelandijos. Svečiai viską ragavo noriai, vaišes gyrė ir džiaugėsi galimybe prisidėti prie mūsų santūrių papročių,“ – pastebėjo vaikinas.
Tuo tarpu įsitraukti į australietiškas Kalėdų linksmybes Giedriui nebuvo lengva, nes pati Kalėdų dvasia nelabai buvo juntama – kasdien plieskė saulė, oro temperatūra svyravo nuo 25 iki 35 laipsnių karščio, aplink basi, šortais vilkintys žmonės. Keistokai vidury vasaros atrodė ir miesto eglės, puoštos girliandom, žaisliukais. Beje, ten vairuotojai, kaip mes Lietuvoje kokia proga vėliavėlėmis apkaišome automobilį, Kalėdų laikotarpiu važinėjo pasikabinę elnio Rudolfo ragus su dideliu raudonu žaislu.
O pačią Kalėdų šventę Giedrius taip apibūdino:
„Šeimyniškai visą dieną bendravom vieno australo namuose, būry žmonių. Svečiai buvo pakviesti jau vidurdienį prie didelio stalo su kalnais maisto. Valgėm ir tradicinį kalakutą, ir daug įdomių vaisių, pavadinimų net nepasakysiu. Taip visą dieną: maudynės baseine, barbekiu, žaidimai, kitokios vasariškos linksmybės. Kažkuriuo metu po eglute atsirado dovanos. Tada namų šeimininkas kvietė visus paeiliui jų pasiimti, o dovanas dalijo Kalėdų senis… ant banglentės. Įdomus jausmas.“
Paskutinę 2010-ųjų metų dieną mažeikiškis su artimų žmonių kompanija išsinuomotu laiveliu Brisbano upe plaukė iki Ramiojo vandenyno, o pakeliui vis sustodami įdomesnėse vietose žvejojo, maudėsi, kaitinosi. Vakarop grįžo atgal į Brisbano miestą, išmetė inkarą ir kartu su 60 tūkstančių kitų smalsuolių laukė ir stebėjo naujamečius fejerverkus.
„Mes ramiau sutikom Naujuosius. O aplink mus, ant kranto ir didesniuose ar mažesniuose laivuose, šurmuliavo būriai žmonių, vyko teminiai vakarėliai, linksmybės ten tęsėsi iki paryčių,“ – prisiminė Giedrius.
LABIAUSIAI NUSTEBINĘ DALYKAI
Saulė. „Keista ji, nelabai įvertinsi jos poveikį. Vandenyne išsimaudęs, paplūdimy pasikaitinau gal 15 minučių ir pamačiau, kad esu jau visas raudonas. Maniau – nieko čia tokio, ne pirmas kartas. Bet iš tikrųjų kažkaip kitaip ji mus veikė, ilgai dar oda buvo jautri. Paskui jau stengiausi prisidengti, kiek įmanoma.“
Australai. „Labai draugiški, šaunūs žmonės, visai nesijauti esąs svetimšalis. O bendrauti teko ir su australais, naujazelandais, maoriais, ir net aborigenais. Visi – malonūs, geranoriški.“
Lietuviai. „Daug keliavau po visą Kvinslando valstiją, bet nors ir keista, lietuvių nesutikom. O ir europiečių – tik vieną kitą.“
Gelbėtojai. „Paplūdimiuose vėliavėlėmis atitvertas nedidelis plotas, kuriame galima maudytis – saugus dugnas, nėra ryklių. Jei sugalvotum plaukioti kitoj vėliavėlių pusėj ir ištiktų bėda, niekas negelbėtų – nepriklauso, nes grėstų pavojus gelbėtojui.“
Banglentininkai. „Jų tikrai daug ir visokio amžiaus. Nustebau pamatęs vandens link bėgančią grupę mažų vaikų, tokių visai dar pyplių, su auklėtoja ar mokytoja priešaky. Ir visi su mažytėm banglentėm rankose.“
Kengūriena. „Teko ragauti kengūrienos šašlykų. Savotiškai įdomi mėsa, į saldumą ir kietoka. Gal kažkuo primena avieną, tik saldumas labai jaučiamas.“
Parduotuvės. „Prie kasų ne tik susimokėsi už prekes, bet galima ir išsigryninti pinigų, kaip pas mus bankomatuose. Be to, alkoholiniai gėrimai, įskaitant ir alų, parduodami tik specializuotose parduotuvėse, iki kurių tenka važiuoti automobiliu.“
Kainos. „Buvau sąmoningai nusiteikęs kainų nelyginti, taip paprasčiau atostogauti. Bet galiu pasakyti, kiek kainuoja alus – trys Australijos doleriai už 0,375 litro buteliuką. O doleris lygus dviem su puse lito. Cigarečių kaina – 14 dolerių, benzino – panašiai kaip Lietuvoje. Beje, lietuviškų prekių niekur nemačiau.“
Sausio pradžioje, grįždamas atgal į Lietuvą, G. Akavickas žinojo – jei tik leis finansinės galimybės, vėl kada nors keliaus į Australiją.
Violeta DUMARKIENĖ
Nuotr. iš asmeninio albumo.: Būti Australijoje ir neparsivežti nuotraukos su kengūra – būtų nedovanotina.
G. Akavickas su sese Byron Bay švyturyje – labiausiai į Rytus nutolusiame Australijos žemyno taške.
Gold Coast miesto Kalėdų eglė.
Giedriaus žvilgsnis į Ramųjį vandenyną ir paplūdimį iš Q1 Tower bokšto Gold Coast mieste.
