Kovo pradžioje Vilniaus universitete vyko 22-osios Lietuvos mokinių filosofijos antrasis turas. Jame dalyvavo ir trys mažeikiškiai gimnazistai iš Gabijos ir Merkelio Račkausko gimnazijų.
Gabijietis Ignas Lapkus šioje olimpiadoje laimėjo pirmąją vietą, buvo apdovanotas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pirmojo laipsnio diplomu.
Dirbo keturis mėnesius
Šalies moksleivius filosofijos olimpiados organizatoriai dar praėjusių metų rudenį pakvietė dalyvauti pirmajame olimpiados etape. Jiems buvo pasiūlytos kelios temos. Išsirinkę labiausiai patinkančią, moksleiviai rašė filosofinius esė. Jaunuoliai dirbo bemaž 4 mėnesius – savarankiškai skaitė ir studijavo įvairius tekstus, galėjo konsultuotis su mokytojais. Paskui savo mintis dėstė raštu.
Visi, per skirtą laiką suspėję parašyti ir organizatoriams išsiųsti rašto darbus, buvo pirmojo olimpiados etapo dalyviai.
Vėliau vertinimo komisija išrinko geriausius esė, o jų autorius pakvietė į antrąjį olimpiados turą Vilniuje.
Antrajame etape – trys mažeikiškiai
Į Lietuvos mokinių filosofijos olimpiados antrąjį etapą, vykusį Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete, pakviesti 32 šalies moksleiviai.
Tarp jų – ir Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos trečios klasės mokinė Anastasija Volkova, gabijiečiai – antrokė Gabija Strikauskytė ir abiturientas I. Lapkus.
Antrojo turo dalyviams buvo pateiktos keturių filosofų – Liudvigo Vitgenšteino, Blezo Paskalio, Imanuelio Kanto, Fridricho Nyčės išdėstytos mintys-temos. Išsirinkę vieną iš keturių temų mokiniai per 3 valandas turėjo parašyti filosofinį esė.
Komisija visiems olimpiados antrojo etapo dalyviams įteikė padėkos raštus. Tačiau išrinko ir stipriausius darbus, o jų autorius apdovanojo medaliais, pakvietė dalyvauti trečiajame olimpiados etape ir susirungti dėl galimybės atstovauti Lietuvai gegužės mėnesį Italijoje vyksiančiame tarptautiniame Filosofijos olimpiados ture.
Išryškėja per įskaitas
Tad aukso medaliu apdovanotam mažeikiškiui I. Lapkui olimpiada dar nesibaigė. Gimnazistas, kaip ir kiti stipriausių filosofinių esė autoriai, norėdamas atstovauti Lietuvai tarptautiniame olimpiados etape, dabar turės parašyti filosofinį esė anglų kalba.
Romoje vyksiančioje olimpiadoje Lietuvai atstovaus du moksleiviai.
Gabijos gimnazijos etikos mokytoja Regina Dirginčienė kalbėdama su „Santarve“ džiaugėsi, kad yra jaunų žmonių, nebijančių savęs „apkrauti mąstymu“.
Pasak pedagogės, tai, kad mokinys yra giliau mąstantis, ryškiausiai atsiskleidžia per įskaitas, kai mokiniai gauna užduotį parašyti rimtesnį darbą. Dalis mokinių tokią užduotį atlieka paviršutiniškai. O kiti, kaip sakoma, „kapsto giliau“, neria į minčių gelmę.
„Tuomet, kai artėja filosofijos olimpiada, tokiems mokiniams sakau, kad matau potencialą, todėl jiems rekomenduoju, prašau, kviečiu pabandyti dalyvauti“, – sakė mokytoja.
Užduotys vis sunkėja
Pasak R. Dirginčienės, jos mokiniai filosofijos olimpiadoje dalyvavo jau ne pirmą kartą. Pašnekovė sakė, kad kaskart mokiniams siūlomos temos tampa vis sudėtingesnės.
Jeigu anksčiau dalyviams reikėdavo surasti, kas yra vienos ar kitos minties autorius, surašyti tekste praleistus žodžius, dabar siūlomos tokios temos, kurias, norint atskleisti, norint parodyti filosofinį išprusimą, tenka kantriai ir rimtai padirbėti.
„Mane šioje olimpiadoje labiausiai džiugina atmosfera – kiekvienas yra vertinamas, kiekvienam padėkojama. Filosofė profesorė Jūratė Baranova kreipdamasi į dalyvius sakė, kad jie visi įsirašė į gabių ir talentingų moksleivių būrį. Kad jie visi eina savo asmenybės ieškojimo link, savo didžiojo tikslo link“, – pasakojo pašnekovė.
Siekis domėtis ir gilintis
Po Lietuvos mokinių filosofijos olimpiados antrojo etapo praėjus šiek tiek laiko, įspūdžiais pasidalijo ir I. Lapkus.
Abiturientas olimpiadoje dalyvauti nusprendė, nes norėjo ne tik skaitinėti po straipsnelį apie filosofus ir jų idėjas, o realiai su jomis dirbti.
Dalyvavimas pirmajame olimpiados etape pareikalavo sunkaus gimnazisto darbo, daug laiko. Tam, kad atsakytų į visus pasirinktoje temoje iškeltus klausimus, jis parašė 16 lapų darbą.
Vaikino įsitikinimu, dalyvavimas abejuose olimpiados etapuose geriau išlavino jo gebėjimą mąstyti. Atsakinėjant į pasirinktų temų klausimus reikia suvokti, koks filosofas apie ką kalbėjo, kaip galima iš to išvesti prie atsakymų, iš kurio kampo žiūrėti į visuomenę: individas, šeima, socialinės grupės. Kiekvienas filosofinis pasiskaitymas leidžia, atrodo, plačiau pramerkti akis ir tikriau pamatyti pasaulį.
Filosofiją reikėtų dėstyti mokyklose
Laimėjęs pirmąją vietą ir aukso medalį I. Lapkus džiaugiasi, tačiau pernelyg ilgai švęsti ir džiūgauti nėra linkęs. Nes, pasak abituriento, laimės akimirkos – trumpalaikės ir, praėjus penkiolikai minučių po pergalės, jau reikia mąstyti apie namų darbus, egzaminus, kambario tvarkymą.
Į tarptautinį olimpiados etapą Romoje mažeikiškis norėtų patekti, tačiau neįsipareigoja. Tam, kad paskui, jei nepasiseks, nereikėtų liūdėti.
„Jei filosofija ugdo kritinį mąstymą, leidžia geriau suprasti save ir pasaulį, analizuoti žmogų, jo poelgius, suprasti moralės vertę ir mąstymo svarbą gyvenime, jei filosofija yra apie žmogų žmogui, tai taip, filosofiją turėtų dėstyti mokykloje. Visi mes esame ir liksime žmonėmis, todėl svarbu geriau suprasti mus pačius bei ugdyti mąstymą, nes tik mąstymas padės mums, kaip piliečiams, geriau rinkti valdžią ir ją kontroliuoti, išlaikyti valstybę demokratišką“, – įsitikinęs I. Lapkus.
Baigęs gimnaziją vaikinas planuoja Jungtinėje Karalystėje studijuoti filosofiją.