Milių ąžuolo kamieno apimtis tokia, kad jo neapglėbia keturių suaugusių žmonių rankos. Alvydo BALČIŪNO nuotr.
Visuomeninio judėjimo „Mažeikiai KITAIP“ bei Mažeikių turistų klubo atstovai rajono savivaldybės administracijai pateikė siūlymą: Milių kaimo apylinkėse augantį didžiulį ąžuolą pripažinti lankytinu objektu.
Vietiniams – žinomas dalykas
Šeštadienį vyks sveikatingumo žygis dviračiais. Trečią kartą organizuojamo dviratininkų žygio maršrutas šį kartą nusidrieks per Mažeikių rajoną.
„Pirmiausia, kad toks ąžuolas Miliuose yra, pradėjo pasakoti žmonės. Paskui jį pastebėjome, apžiūrėdami numatytos dviračių žygio trasos atkarpą Krakiai–Miliai, važiuojant senuoju keliu Viekšnių link“, – pasakojo visuomeninės organizacijos „Mažeikiai KITAIP“ lyderis Alvydas Balčiūnas.
Pasak pašnekovo, ąžuolo kamieno apimtis tokia, kad jo negali apkabinti keturi rankomis susikibę vyrai. Vietiniams gyventojams seniai buvo žinoma, kad toks medis Miliuose auga. Tačiau žmonės, matyt, anksčiau nepagalvojo su kuo nors pasidalyti šia informacija ar pabandyti įteisinti ąžuolą kaip saugomą objektą.
Netoli numatytos dviračių trasos
Pernai buvo parengta ir pristatyta dviračių trasos „Mažeikiai–Pajūris“ galimybių studija. Per visą Mažeikių rajoną nusidriekusios trasos maršrutas yra pažymėtas ir Mažeikių turizmo ir verslo informacijos centro iniciatyva išleistame žemėlapyje „Kviečia Mažeikiai“.
Milių ąžuolas yra gal apie kokius penkiolika metrų nuo tos trasos.
„Mano akimis žiūrint, pagal kamieno, lajos proporcijas Milių ąžuolas labai panašus į Stelmužės ąžuolą. Kyla minčių, kad galbūt jis Mažeikių rajone gali būti storiausias“, – svarstė „Santarvės“ pašnekovas.
Milių ąžuolo drevė yra įtrūkusi. Medį keletą kartų apžiūrėję bendraminčiai – sveikatingumo dviračiais žygio organizatoriai – neabejoja, kad ąžuolas galiūnas turi būti saugomas. Reikėtų pašalinti aplink jį augančius menkaverčius krūmus, nupjauti žolę nuo tako, kad patogu būtų prie ąžuolo prieiti, sutvarkyti drevę.
Vertins Saugomų teritorijų tarnyba
Savivaldybės administracijos aplinkos apsaugos, asmens ir visuomenės sveikatos skyriaus vedėjas Zigmantas Kristutis „Santarvei“ sakė, kad
Tikimasi, kad keliautojų dėmesį į seniai žinomus gamtos paveldo objektus atkreipia ir atnaujintos koplytėlės. Ventos regioninio parko archyvo nuotr.
ruošiamasi nuvykti į vietą ir pamatuoti Milių ąžuolo kamieno storį, nustatyti preliminarų jo amžių, aukštį.
Šie duomenys bus teikiami Saugomų teritorijų tarnybos komisijai. Ji, vadovaudamasi Aplinkos ministerijos kriterijais, ir įvertins, ar ąžuolas bus priskirtas respublikinės, ar vietinės reikšmės gamtos paminklams.
„Yra objektyvūs kriterijai – kamieno diametras, aukštis, amžius ir panašiai. Jei Milių ąžuolas atitiks bent vieną jų, Saugomų teritorijų tarnybos komisija priims vienokį ar kitokį sprendimą“, – paaiškino specialistas.
Žinančius ragina dalytis informacija
Pasak Z. Kristučio, tam, kad vienas ar kitas objektas būtų paskelbtas gamtos paminklu, jis turi atitikti gana didelius reikalavimus. Gamtos paveldo objektams reikalavimai mažesni.
Todėl tai, kad žmonės atranda, apeina įdomių gamtos paveldo objektų – dažnesnis atvejis. Bet kad tie objektai būtų paskelbiami gamtos paminklais, – taip atsitinka retai.
Pašnekovo nuomone, pastebėjus išskirtinius savo išvaizda, dydžiu ar kitais parametrais medžius, akmenis, reikia apie juos informuoti Savivaldybės administracijos specialistams.
Pasistengus, kad objektas įgytų respublikinės ar vietinės reikšmės paminklo statusą, atsiranda galimybė jį pritaikyti turizmo reikmėms.
„Vienais metais skyrius buvo išsiuntinėjęs prašymus Mažeikių rajono seniūnijoms, kas peržiūrėtų jų teritorijose esančius vertus dėmesio gamtinius objektus. Prašėme, kad jeigu ką nors tokio įdomaus žino, girdėjo iš gyventojų, informuotų mus. Bet jokio atgarsio ir nė vieno pranešimo nesulaukėme“, – prisiminė Aplinkos apsaugos, asmens ir visuomenės sveikatos skyriaus vedėjas Z. Kristutis.
Statusas paaiškės vėliau
Pagal žemėlapyje „Kviečia Mažeikių rajonas“ skelbiamą informaciją, Mažeikių rajone yra penki gamtos paminklai – ąžuolynas Račaliuose, Lietuvos storiausia eglė Renave, Varduvos ąžuolas Grūstėje, ąžuolas Žibikuose, storasis Gargždų kaimo ąžuolas, Santeklių bei Santeklinės pušys. Be to, rajone yra dar ir aštuoni mitologiniai akmenys.
Kokį statusą įgis Milių ąžuolas, paaiškės vėliau.
„Mažeikių rajone nedaug turime tokių saugotinų medžių. Per dvidešimt darbo dienų nuo prašymo gavimo sutvarkysime dokumentus ir juos išsiųsime Saugomų teritorijų tarnybai. Per kiek laiko jie priims sprendimą, negaliu pasakyti“, – kalbėjo Z. Kristutis.
Statusas padeda apsaugoti
Ventos regioniniame parke skaičiuojama 17 gamtos paveldo objektų. Tarp jų – ne tik savo ypatybėmis išsiskiriantys akmenys, medžiai, bet ir geologiniai dariniai – atodangos, atragiai.
Parko direktorius Andrius Almanis sako, jog išskirtiniai gamtos paveldo objektai neatsiranda staiga, per vieną naktį. Jie daugelį metų stovi, auga, kol kažkas į juos atkreipia dėmesį ir apie tai paskleidžia žinią.
Ir nors, pašnekovo žodžiais, visiems akmenims ar medžiams respublikinės reikšmės statuso niekas nesuteiks, tam tikrą apsaugą objektui suteikia ir vietinės reikšmės gamtos objekto vardas.
„Jeigu nėra jokios apsaugos, įmanoma, kad kas nors kažką negero tam objektui gali padaryti“, – mintimis pasidalijo pašnekovas.
A. Almanis pateikė pavyzdį: jeigu miške augantis ąžuolas sulaukia savo brandos amžiaus, pagal miškotvarkos projektus, galima jį nupjauti.
Statusas praverčia ir tuomet, kai norima objektą pritaikyti turizmo reikmėms, ieškoma tam finansavimo.
Prašo ūkininkų sąmoningumo
Ventos regioninio parko direktorius žmones, turinčius informacijos apie išskirtinius, kuo nors įdomius gamtos objektus, ragino nepatingėti informuoti institucijas.
„Kaip minėjau, gali būti tokių atvejų, kad, atėjus medžio brandos laikui, žemės, ant kurios jis auga, šeimininkas jį sumanys nukirsti. Ir viskas bus teisėta: medis tinkamo amžiaus, jokio statuso nėra. Bet jei tai kažkas ypatingesnio, jei pavyks suteikti statusą, jis gali išgelbėti objektą nuo pražūties“, – paaiškino A. Almanis.
Pašnekovas atkreipė dėmesį į dar vieną problemą, susijusią su išskirtinių, gražių, didelių medžių išsaugojimu.
Parko direktorius sako pastebintis, kad, kai ariamas laukas, kurio viduryje auga ąžuolas, ariama kiek galima arčiau kamieno, o kartais dar ir apatinės šakos nukapojamos, kad traktoriui būtų geriau pravažiuoti.
„Norisi kreiptis ūkininkus ir prašyti jų sąmoningumo, supratimo ir daugiau meilės gamtai“, – kalbėjo Ventos regioninio parko direktorius.
Glaudus gamtos ir kultūros paveldo ryšys
Pašnekovas papasakojo: bendradarbiaujant Ventos regioninio parko direkcijai ir Mažeikių rajono savivaldybei, neseniai buvo atnaujintos ant Santeklių ir Santeklinės pušų esančios koplytėlės.
„Mes tikimės, kad atnaujintos koplytėlės pro šalį keliaujantiems žmonėms padeda iš naujo atrasti tuos pačius, jau žinomus medžius. Juk visa tai – gamtos, kultūros paveldas, mūsų krašto istorija – glaudžiai susiję“, – mintimis pasidalijo pašnekovas.
