Vilniuje įsikūręs Goethe institutas įgyvendina į Lietuvos regionus, jų bendruomenes orientuotą projektą „Išplėstinė Lietuva: priimti kitą 2024“. Kelių mūsų šalies miestų jaunimas kartu su vietos organizacijomis, dailės mokyklomis, kultūros veikėjais, menininkais dalyvaudamas projekte bando analizuoti ir spręsti tiems miestams aktualias socialines problemas.
Projekte dalyvauja ir Mažeikių dailės mokyklos bendruomenė. Mokykloje įkurta meno rezidencija, pavadinta „Draugystės 32“.
Siekia bendradarbiavimo
Spalį penkiuose Lietuvos miestuose – Visagine, Šalčininkuose, Tauragėje, Marijampolėje ir Mažeikiuose – pradėtos organizuoti menininkų rezidencijos. Atviros, laikinai veikiančios rezidencijos-studijos yra skirtos dialogams ir bendradarbiavimui. Rezidencijose menininkai siekia įtraukti jaunus žmones į kūrybinį procesą, skatina jaunimo aktyvumą ir analizuoja vietos specifines temas.
„Mums šis projektas pasirodė rimtas, įdomus ir solidus. Kitaip tariant, rimta terpė pasikviesti menininkų. Beje, jų, gyvenančių ir dirbančių regione, yra išties įdomių. Pasidarėme apklausą ir pas mus reziduoti sutiko Vilniaus dailės akademiją bei Liono nacionalinę dailės mokyklą baigęs, šiuo metu Plungės rajone gyvenantis menininkas Juozas Laivys, kurio meninė praktika apima skulptūrą, meno objektus, instaliacijas, performanso meną, tekstus, videomeną ir fotografijas“, – „Santarvei“ pasakojo Mažeikių dailės mokyklos direktorė Laima Mikalauskienė.
Kiekvienas miestas turi savų iššūkių
Anot pašnekovės, projektas „Išplėstinė Lietuva: priimti kitą 2024“ vyksta miestuose, kurie turi vienokių ar kitokių neišspręstų socialinių problemų, neišgvildentų vietos identiteto paieškos klausimų.
Kaip pavyzdį pašnekovė pateikė Šalčininkus, kur kontrabanda, narkotikai vietinius gyventojus įsuka ir įtraukia dar paauglystėje.
„Pas mus tokių didelių problemų nėra. Manytume, kad mūsų miesto problema gal yra sovietinis urbanistinis palikimas, žmonių bendrų šaknų nebuvimas, susvetimėjimas, nes Mažeikiai dabar yra iš įvairių Lietuvos ir ne tik Lietuvos pakraščių suvažiavusių žmonių miestas“, – kalbėjo L. Mikalauskienė.
Veiklos prasidėjo anksčiau
Mažeikių dailės mokyklos direktorė pasakojo, kad projekte dalyvaujančių miestų atstovai iš pradžių bendravo ir detales derino internetu, paskui dvi rugsėjo dienas buvo susibūrę į pirmą projekto partnerių tinklo susitikimą pamaryje, Kintų meno rezidencijoje. Ten vyko pokalbiai, diskusijos ir kūrybiniai užsiėmimai. Asociacijos „Žuvies akis“ surengtuose mokymuose buvo aptarta Lietuvos regionų kultūrinė specifika, kalbėta apie menininko vaidmenį šiuolaikinėje visuomenėje, vietos kultūros stiprinimą ir bendruomenės įtraukimą.
O spalį į Mažeikius du kartus buvo atvykęs J. Laivys.
„Drauge apvaikščiojome miestą, parodėme viešojoje erdvėje esančius meno objektus, papasakojome miesto istoriją, nuvedėme Juozą į Mažeikių muziejų, supažindinome su muziejininkais. Ir jis, įtariu, po truputį pradėjo konstruoti rezidencijos veidą.
Vienas iš svarbiausių Mažeikių, kaip miesto, identiteto požymių yra naftos perdirbimo gamykla. Gamyklos teritorijoje įvyko Juodojo katino skulptūros pristatymas, atidengimas, kūrybinės dirbtuvės, Juozą irgi pasikvietėme drauge į gamyklą, jis prisistatė renginio dalyviams, bendravo su jais apie šiuolaikinius kūrybos procesus, dirbtinį intelektą, apie meno įtaką aplinkai“, – jau įvykusias veiklas pristatė pašnekovė.
O nuo šios savaitės J. Laivys reziduos mokykloje: surengs kūrybines dirbtuves, bendraus ne tik su dailės mokyklą lankančiais mokiniais, bet ir kitų miesto mokyklų bendruomenių nariais ir visais mažeikiškiais, kuriems šis projektas įdomus.
Daugiau informacijos apie Mažeikių dailės mokykloje įkurtą rezidenciją – mokyklos interneto svetainėje ir socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.
Meno rezidencija „Draugystės 32“ tęsis iki gruodžio.