Mažeikių rajone planuojami 2 genetiniai draustiniai

Lietuvoje numatyta įsteigti 160 genetinių draustinių. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Siekiant išsaugoti lietuviškų medžių genofondą per šiuos metus valstybiniuose miškuose planuojama suformuoti naujus genetinius draustinius.
Mažeikių rajone kol kas aišku dėl dviejų vietovių –genetinių draustinių ribų specialieji projektai pradėti Židikų ir Viekšnių seniūnijose.

Bus išsaugoti sėkliniai medžiai

Valstybiniuose miškuose steigiamuose draustiniuose bus saugomi visų lietuviškų rūšių ir porūšių medžiai: eglės, pušys, uosiai, ąžuolai, skroblai, kiti. Bus renkami jų kankorėžiai, gilės, sėklos, sodinami ir auginami jų sodinukai.
Lietuvoje numatyta įsteigti 160 genetinių draustinių.
Šiose teritorijose bus nustatytas specialus ūkinės veiklos režimas, kad būtų išsaugoti sėkliniai medžiai.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovė Rūta Baškytė yra sakiusi, kad tokie genetiniai draustiniai veikė sovietmečiu, dabar yra likusių vos vienas kitas.

Aplinkos apsaugos specialistai kol kas nieko nežino

Apie būsimus genetinius draustinius Mažeikiuose informuoja Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos organizuojami objektų ribų specialieji planai.
Tačiau Mažeikių aplinka besirūpinantys vietos specialistai apie būsimas saugomas teritorijas kol kas nieko nežino.
Savivaldybės Aplinkos apsaugos, asmens ir visuomenės sveikatos skyriaus vedėjas Zigmantas Kristutis „Santarvei“ sakė, kad iki šiol jo niekas apie tai neinformavo.
„Dėl valstybės saugomų teritorijų mūsų nelabai kas atsiklausia. Va, kai formavo teritorijas „Natura 2000“, niekas su mumis nieko nederino. Jie patys nusprendė, kad čia taip turi būti. Tik kai patvirtino Vyriausybė, mes sužinojome, kad tokios yra. Dabar gal irgi tokia pat situacija,“ – svarstė pašnekovas ir pridūrė, kad tokie draustiniai bet kuriuo atveju yra reikalingi.

Už nelegalią veiklą pažeidėjus tenka bausti kasmet

Kad saugomų teritorijų statusas padeda išsaugoti gamtą, „Santarvei“ tvirtino ir Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Mažeikių rajono agentūros vedėjas Nilius Kupliauskas.
Tačiau prisipažino, kad apie būsimus planuojamus genetinius draustinius Mažeikių rajone sužinojo tik iš „Santarvės“.
Šiuo metu mūsų rajone yra penki valstybiniai draustiniai: Plinkšių ir Varduvos kraštovaizdžio, Šerkšnės ir Virvytės hidrografiniai, Šernynės telmologinis draustiniai.
Šis statusas riboja žmogaus veiklą šiuose objektuose. N. Kupliauskas informavo, kad už saugomų teritorijų režimo pažeidimus kasmet nubaudžiama iki dešimties žmonių.
„Būna – pakrantę pakasinėja, palygina, žoles, medžius išpjauna, tiltelį pasistato, trobelių, vagonėlių prisistato. Nors pas mus tokių atvejų mažiau būna nei kokiuose Trakuose – ten net ir ežerai aptverti. O į Plinkšes kad ir dabar nuvažiuotume, galėtume prie ežero prieiti – tvorų nėra,“ – tvirtino pašnekovas.
Agentūros vedėjo teigimu, už įvairius draustinio režimo pažeidimus atsakomybė svyruoja nuo įspėjimo iki 800 litų.

Sistemą sudaro du metodai

Lietuvos miško savininkų asociacija skelbia, kad genetinių išteklių sistemą sudaro dviejų vienas kitą papildančių metodų sistema: in situ (savo kilmės ir augimo vietoje) ir ex situ (perkelti į kitą auginimo vietą).
In situ genetinių išteklių išsaugojimo objektai yra genetiniai rezervatai, genetiniai ir sėkliniai draustiniai, pliusiniai medžiai.
Ex situ objektams priskiriami – populiacijų ir šeimų archyvai, palikuonių bandomieji želdiniai, klonų archyvai bei plantacijos, sėklų/genų bankai. Pagrindinis genetinių išteklių išsaugojimo in situ metodo pranašumas prieš ex situ metodą tas, kad saugotinos populiacijos jau egzistuoja, ir nereikia nei didelių darbo sąnaudų, lėšų, nei laiko saugotiniems objektams įkurti.