Ketvirtadienį, 35-ųjų Baltijos kelio metinių išvakarėse, Mažeikių muziejuje pristatyta paroda „Lietuviai Kengyro sukilime. 1954 m. gegužės 16 – birželio 26 d.“
Ši Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro parengta kilnojamoji paroda Mažeikiuose eksponuojama jau mėnesį.
Ketvirtadienio popietę į muziejų atvyko Kengyro sukilimo žinovas ir šios temos populiarintojas, memorialinio komplekso Kengyre kūrėjas, architektūros profesorius Algis Vyšniūnas.
Jis į pristatymą susirinkusiems mažeikiškiams priminė faktus apie prieš 70 metų įvykusį vieną iš didžiausių politinių kalinių sukilimų Gulagų lageriuose, atsakė į susirinkusiųjų klausimus. Prie parodos stendų pateikė platesnės informacijos, kas čia rašoma ar įamžinta.
Kazachstane gimęs A. Vyšniūnas pirmą kartą apie Kengyro sukilimą išgirdo 1990 metais, dalyvaudamas ekspedicijoje į šią šalį.
„Buvę kaliniai pasakojo, kaip prieš juos važiavo tankai. Aš tada pirmą kartą išgirdau ir buvau šoke: kaip taip gali būti. Ir tuos pasakojimus aš supratau ne kaip šiaip informaciją, o kaip įpareigojimą ką nors padaryti, įamžinti tuos dalykus“, – apie tai, kada ir kodėl ėmė domėtis ir gvildenti Kengyro sukilimo, Gulago temą, kalbėjo profesorius.
A. Vyšniūnas sakė pastebėjęs, kad bendroje lietuvių laisvės kovų istorijoje yra skylių. Viena jų –tai, kad tyrinėjamos tik partizanų, ypač žuvusių, arba tremtinių istorijos, ties jomis apsistojama, rūpinamasi įamžinimu.
„Yra daug partizanų, kurie nežuvo, kaip ir, pavyzdžiui, mano tėvas. Likimas jiems pagailėjo mirties ir jie perėjo lagerius, paskui – ir tremtį, kuri jiems būdavo bausmės tęsiniu. Suvokiau, kad reikia ką nors daryti, tą temą užtvirtinti“, – kalbėjo memorialinio komplekso Kengyre kūrėjas.
