Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokyklos vaikų teatrą „Naminukas“ lankantys vaikai šiuo metu intensyviai repetuoja spektaklį „Sniego karalienė“.
Spektaklio repeticiją stebėjusiai „Santarvei“ jaunieji aktoriai ir jų vadovė – režisierė Daiva Skaringienė papasakojo ne tik apie pasiruošimo spektaklio premjerai rūpesčius bei džiaugsmus, bet ir pasidalijo mintimis apie aktorystę.
Prieš Kalėdas – darbymetis
Artėjančių Kalėdų proga vaikų teatro „Naminukas“ jaunieji aktoriai į spektaklio „Sniego karalienė“ premjerą Mažeikių kultūros centro didžiojoje salėje pakvies gruodžio 20-ąją. Tądien numatyti du spektakliai – vidurdienį ir vakare. Ir didžioji scena jų negąsdina.
„Dabar pas mus – didysis darbymetis. Daug vaikų, lankančių teatro studiją, dar ir muzikuoja – kas groja klarnetu, kas trimitu. Dalis vaikų ką tik išlaikė šių dalykų egzaminus. Kiti lanko įvairius užsiėmimus bei būrelius kitose įstaigose“, – sakė D. Skaringienė.
Režisierė dabar labiausiai bijo, kad jaunųjų aktorių neužpultų peršalimo ligos, tad visiems pataria valgyti česnaką. Jeigu vis tik nutinka taip, kad kuris nors vaikas suserga, per spektaklio repeticijas vadovė skaito jo tekstą, o kiti vaikai vienaip ar kitaip stengiasi įsijausti į savo vaidmenis.
Visi yra svarbūs
Jaunieji „Naminuko“ aktoriai, vienas kitą papildydami papasakojo apie spektaklį „Sniego karalienė“. Tai istorija apie tai, kaip žmonės, turintys drąsos, ištikimi ir mylintys savo artimuosius, nepraradę vilties, gali įveikti visus sunkumus.
Vaikai, kurių dalis dar tik pradinukai ar penktų, šeštų klasių moksleiviai, tikina, kad spektaklyje visi aktoriai reikalingi, visi vaidmenys svarbūs, tad jei kurio nors vieno nėra, spektaklis „išeina iš rikiuotės“.
D. Skaringienė „Santarvei“ sakė pastaruoju metu susidurianti su tuo, jog šiuolaikiniai vaikai nebežino klasikinių pasakų, tad H. K. Anderseno vardas jiems nieko nebesako. Ir dėl šios priežasties režisierė užsibrėžė tikslą priminti žiūrovams apie, jos manymu, vieną gražiausių kada nors sukurtų pasakų.
Laiko buvo nedaug
Po muzikos mokyklos stogu gyvuojančio vaikų teatro „Naminukas“ vadovė prisiminė, kad iš pradžių buvo mintis atnaujinti ir prieš Kalėdas vėl parodyti spektaklį „Žydroji paukštė“. Tačiau ji pamanė, kad jauniesiems aktoriams sumažėtų motyvacija puse metų vėl repetuoti jau anksčiau visuomenei rodytą spektaklį. Nesvarbu, kad ir atnaujintą.
„Pamąsčiau ir Kultūros centro meno padalinio vadovui Pauliui Mylei gana drąsiai pasakiau, kad esame pajėgūs pastatyti naują kalėdinį spektaklį. O paskui šiek tiek išsigandau, nes kol visi suėjome po vasaros atostogų, kol susidėliojome, ką vaidinsime, atėjo ir spalis. Lapkritį vėl – vaikams atostogos, o gruodžio irgi tiek tebuvę… Taigi, praktiškai turėjome du mėnesius“, – pasakojo režisierė.
Stengiasi būti kuo įtikinamesni
„Naminuko“ teatro vadovė ir jos auklėtiniai laikosi nuostatos: kurdami spektaklį pagal klasikinę pasaką, jie stengiasi, kad spektaklis netaptų pernelyg šiuolaikiškas. Niekuo – nei kostiumais, nei tekstais – žiūrovams nepasakoma, kokiu laiku vyksta veiksmas.
„Mūsų, kaip aktorių, užduotis – pasiekti, kad žiūrovas pats pamąstytų ir pajustų tai, ką stengiasi perduoti aktoriai ir jais patikėtų. Mes jau viską mokame, tekstus, spektaklį esame daugybę kartų repetavę, tad dabar svarbiausia – būti kuo labiau įtikinamesniais, scenoje kuo mažiau meluoti“, – apibendrino režisierė.
Motyvacija – skirtinga
Jaunieji aktoriai, dalydamiesi su „Santarve“ savo istorijomis, kaip atėjo į teatrą, daugeliu atveju sakė, jog geru pavyzdžiu užkrėtė šeimos nariai: vieną – vyresnė sesė, kitą – tėtis. Kai ką sužavėjo aplinkybė, jog aktoriai iš žiūrovų gauna daug gėlių…
„Man nuo mažens patiko teatras, mėgau dainuoti, vaidinti, tad dar darželinukė pradėjau lankyti ir teatro studiją. Manau, kad kiekvienas vaidmuo kaskart yra išbandymas ir kiekvieną kartą yra įdomu imtis vis kažko naujo“, – sakė „Naminuko“ aktorė Augustė.
Jaunąją aktorę Austėją žavi tai, kad spektakliuose tas pats žmogus turi galimybę atlikti skirtingus vaidmenis.
Paklausti, iš ko mokosi vaidinti, vaikai atsakė: iš vyresnių teatro studiją lankančių moksleivių.
Loreta BUTKUTĖ