Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Seime užregistruotas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtas įstatymo projektas, kuris padės skolas iš Vaikų išlaikymo fondo (VIF) skolininkų išieškoti efektyviau.
Tikimasi, kad jau po kelerių metų iš skolininkų bus atgaunama apie 12 proc. išmokėtų išmokų.
Išieškojimas radedamas tik po dvejų metų
Iš Vaikų išlaikymo fondo po teismo sprendimo skiriamos ir mokamos lėšos vaikui išlaikyti, jei vienas iš tėvų to nedaro. Toks asmuo tampa valstybės skolininku ir siekiama, kad skolą jis grąžintų į valstybės biudžetą.
Šiuo metu skolos išieškojimas pradedamas praėjus 24 mėn. nuo išmokos paskyrimo datos arba kai skola pasiekia 724 eurus. Pagal naująją tvarką, žmogus dar iki išmokos mokėjimo (išmoka mokama kitą mėnesį po kreipimosi) sužinos apie tai, kad VIF administracijai pradėjus teikti išlaikymą vaikams, jis taps valstybės skolininku, kad valstybė sieks atgauti skolą ir jo skolai išieškoti netaikomi jokie senaties terminai. Paskyrus išmoką per 3 darbo dienas skolininkas apie tai bus informuotas, o jau po 1 mėn. nuo sprendimo dėl išmokos priėmimo dienos galės būti pradėtas priverstinis išieškojimas.
Išieškojimo rodiklis nuosekliai augs
Pakeitimai turėtų pagerinti išmokėtų išmokų atgavimo rezultatus, nes dėl ilgo atgavimo laikotarpio skolos didėja ir jas atgauti labai sunku, be to, piktybiniai skolininkai imasi įvairių veiksmų, kad iš jų negalėtų išieškoti skolos: per tą laiką išsiregistruoja, fiktyviai atsisako turto ir pan.
Šiuo metu išsiieškoma 3,66 proc. išmokėtų išmokų, o priėmus naująjį įstatymą šis rodiklis nuosekliai augs. Planuojama, kad 2016 m. bus atgauta 4,7 proc., 2017 m. – 6 proc., 2018 m. – 6,5 proc., ilgalaikėje perspektyvoje – 11–12 proc. išmokėtų išmokų.
Vaikų išlaikymo fondas veikia jau aštuonerius metus. Per tą laiką įstatymo dėl skolų susigrąžinimo iš fondo skolininkų pakeisti nepavyko.
Sunkumai – išieškant skolas iš užsienyje gyvenančiųjų
VIF administracija taip pat susiduria su sunkumais išieškant skolas iš užsienyje gyvenančių skolininkų.
Procesas užtrunka todėl, kad nėra susiformavusios praktikos dėl Europos Sąjungos teisės akto, reglamentuojančio skolų iš alimentų nemokančių tėvų susigrąžinimą, vykdymo tiek Lietuvoje, tiek ir kitose ES šalyse. Be to, mūsų šalies teismams kyla daug klausimų, priimant sprendimus ir išduodant tarptautinį vykdomąjį raštą. Vis dėlto, 2016 m. VIF administracija pradėjo vykdyti išieškojimo procedūras pagal minėtą teisės aktą ir tikimasi, kad ilgainiui, susiformavus teisės akto taikymo praktikai, išieškojimas vyks greičiau.
Parengta pagal LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ryšių su visuomene skyriaus inf.
Vat buten nesamone tikrai, kas cia per feminizmas, cia kad tom dziundzem moket istatymai padaryti, kaip jos gali nesinaudot padetim kai taip gerai, su vienu pasibarskina su kitu tik zino nuo kurio, viena suvysto alimentais o su kitu gyvena, po to dar su tuo uzsistato viena ir ta meta ir ta ant alimentu pastato, ir taip 8 vaikai ir visi skirtingi, o rupintis nieko nesirupina, vaikas i pirma klase eina tai net nezino savo vardo, jis galvoja kad jo vardas „ateik cia“ juokiasi visi pirmoj klasej, cia vadinasi skatinimas kiekybes o ne kokybes, cia reiketu pataisyti ta istatyma sumazint tuos alimentus padaryt kokia 60 euru ir viskas zinotu ka reiskia meile, kad jei draugauji tai ir buni, o ne pust arabus i veida kad myli myli o po to taip va paima iris nieko sugalvoja kad skyrtis reikia. Cia tie kaimieciai tinginiai kur nieko nedirbt tai motinos skatina dukras lakstyt tai su vienu tai su kitu, o jei sunus vaikas tai durnuma uzdeda kad gautu is valstybes dar pinigu o tas tegul sedi taip ir plauna smegenis.