Naujasis žemės mokestis kelia aistras

Labiausiai žemės mokesčio reformos baiminasi žmonės, valdantys arti miesto esančią žemę. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Seimas sukūrė naujas žemės mokesčio žabangas. Ūkininkai baiminasi, kad mokesčiai, skaičiuojami nuo žemės rinkos vertės, gerokai smogs per kišenes.
Naujovės oponentams kelia juoką mokesčio reformos autorių aiškinimas, kad pakeitimais norima apmokestinti apleistos žemės savininkus. Anot jų, tuo turėtų užsiimti kontroliuojančios institucijos, o ne įstatymų leidėjai.

Lems rinkos vertė

Vadovaujantis Žemės mokesčio įstatymo pakeitimais, nuo 2013 m. už žemę reikės mokėti priklausomai ne nuo žemės našumo balo, o nuo jos rinkos vertės. Keičiasi ir šio mokesčio tarifas: jis svyruos nuo 0,01 iki 4 proc. žemės rinkos vertės, šiuo metu jis yra 1,5 proc. žemės kainos.
Finansų ministerija, rengusi įstatymo pakeitimus, aiškina, kad žemės vertinimą atliktų turto vertinimo įmonė, naudodama masinio žemės vertinimo būdu parengtus žemės verčių zonų žemėlapius ir žemės sklypo vidutinės rinkos vertės nustatymo modelius.
Esą toks skaičiavimas nėra naujiena: už  vidutinę rinkos vertę moka ūkininkai, nuomodamiesi žemę iš valstybės, taip pat spręsdami ir kitus su žeme susijusius klausimus. Toks apmokestinimas priimtas daugelyje Europos šalių.
Tinkamai prižiūrimai žemės ūkio paskirties žemei (išskyrus apleistą) numatyta papildomai taikyti vidutinės rinkos vertės mažinimo koeficientą 0,35. Steigiant ūkininko ūkį trejus metus yra atleidžiama nuo žemės mokesčio.
Šiuo metu žemės mokestis skaičiuojamas nuo sklypo kainos, apskaičiuotos pagal žemės įvertinimo metodiką, kurią Vyriausybė yra patvirtinusi 1999 metais. Konkretų mokesčio dydį žemės savininkams apskaičiuoja Valstybinė mokesčių inspekcija pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, pateiktus Registrų centro.
Savivaldybių tarybos turi teisę kai kuriems gyventojams šį mokestį sumažinti arba visai nuo jo atleisti.

Siekiama  sutramdyti apsileidėlius

Naujos žemės apmokestinimo tvarkos iniciatorė Finansų ministerija nurodo, kad įstatymo pataisos  skirtos visų pirma apmokestinti tuos savininkus, kurių žemė – apleista. Ministerijos duomenimis, šiuo metu šalyje yra apie 400 tūkst. hektarų nedirbamos žemės. Deklaruotos žemės Lietuvoje iš viso yra 2,6 mln. hektarų.
Rajone pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaruota šiek tiek per 60 tūkstančių hektarų.
Žemės ūkio skyriaus vedėjas Rimantas Gramas „Santarvei“ teigė, kad nėra statistikos, kiek rajone yra apleistų žemių. Situacija vertinama tik vizualiai. Tačiau, anot vedėjo, padėtis nėra labai probleminė. Kai kurie savininkai dingę – nei patys žemės dirba, nei kitiems nuomoja. Piktžolių prižėlę plotai užkrečia kaimynų žemę, problemų kyla, kai reikia tvarkyti drenažą ir pan.
Rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas Zigmantas Šimkus „Santarvei“ yra sakęs, kad žemės rinkos vertė skirtingose vietovėse labai skiriasi. Be abejo, ji brangiausia arčiau miesto.
Be to, mažeikiškius nauji tarifai gali paliesti daugiau nei kitus apskrities ūkininkus, nes mūsų rajone žemė brangesnė nei kitur. Jos kainą rinkoje sukėlė užsienio kapitalo įmonės, rajone perkančios žemę.
„Žemės vertė skiriasi. Tačiau brangesnėje žemėje ūkininkas didesnio derliaus  neužaugina, produkcijos supirkimo kainos nesiskiria, pajamų daugiau negauna“, – žemės mokesčio nustatymą pagal rinkos kainą kritikavo Ūkininkų sąjungos Mažeikių skyriaus pirmininkas Andriejus Virkutis.

Kentės  dirbantieji žemę

Įstatymo rengėjai tvirtina, kad pakeitimų tikslas nėra pasipelnyti ir surinkti kuo daugiau pinigų į biudžetą, o įvesti tvarką.
Ūkininkų sąjungos Mažeikių skyriaus pirmininkas A. Virkutis replikuoja, kad vargu ar žemės nedirbančius savininkus sudrausmins įstatymo pakeitimai, labiausiai dėl kelis ar keliolika kartų šoktelėjusių mokesčių nukentėsią žmonės, tvarkingai dirbantys žemę.
Nenorėjęs prisistatyti laižuviškis ūkininkas taip pat mano, kad įstatymo pataisos nieko neišspręs, o tik padidins žemės nuomos kainas. Esą tvarka atsirastų tik tada, jeigu tiems, kurie negamina jokios žemės ūkio produkcijos, nebebūtų mokamos tiesioginės išmokos arba jas reikėtų sumažinti ir mokėti tik tiems, kurie žemės nelaiko tuščios, o nuomoja.
Anot jo, mažiausius mokesčius reikėtų taikyti tiems, kurie žemę naudoja tik savo reikmėms. O didžiausius – tiems, kurie ją yra supirkę spekuliaciniais tikslais.
„Tokiems spekuliantams metinis žemės mokestis galėtų būti lygus ūkininkų gaunamoms išmokoms. Manau, kad tada apleistos žemės neliktų“, – samprotavo ūkininkas.

Prašo  Prezidentės vetuoti

Žemės mokesčio mokėtojus išgąsdino būsimos permainos. Žemės ūkio rūmų prezidiumo posėdyje priimta rezoliucija, nutarta kreiptis į šalies Prezidentę, prašant vetuoti Žemės mokesčio įstatymą ir grąžinti jį tobulinti.
Lietuvos ūkininkų sąjungos išplėstiniame prezidiumo posėdyje susirinkę ūkininkai taip pat kritiškai įvertino Žemės mokesčio įstatymo pakeitimus. Buvo nutarta siūlyti nustatyti maksimalų 50 litų tarifą už hektarą, nes įstatyme numatytos 100 litų „lubos“.
Išplėstiniame susirinkime buvo išsakyta nuostata, kad, apmokestinant žemę, pagrindinis kriterijus turėtų būti ne jos vertė, o našumo balas.
Todėl ūkininkus labai nustebino po to pasigirdę Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko Jono Talmano pasisakymai už žemės mokesčio reformą.
Išplėstiniame posėdyje dalyvavęs Mažeikių skyriaus pirmininkas A. Virkutis taip pat stebisi sąjungos vadovo „persivertimu“.
„Jo niekas neįgaliojo kitaip kalbėti. Rytoj vėl vyks išplėstinis posėdis, manau, kad apie tai taip pat bus kalbama ir Talmanas turės pasiaiškinti“, – spėjo pašnekovas.

Daug  neaiškumų

Konkretų žemės mokesčio tarifą nustatys Savivaldybės taryba. Įstatymas savivaldybių taryboms suteikia teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti.
Apleistai žemei nebus taikomos lengvatos, kurios gali būti taikomos dirbamai žemei, t. y. vertės mažinimo koeficiento ir mokesčių lubų.
Apleistos žemės savininkams galės būti taikomas iki 4 proc. sklypo rinkos vertės siekiantis metinis mokestis. Tuo tarpu dirbamos žemės savininkams iki 2017 metų bus taikomas pereinamasis laikotarpis. Pirmaisiais metais prie sklypo mokestinės vertės bus pridedama 20 proc. padidėjimo sumos, antraisiais – 40, trečiaisiais – 60, ketvirtaisiais – 80 proc. Be to, ir vėliau dirbamos žemės ūkio paskirties žemės vertei bus taikomas koeficientas 0,35.
Rajono savivaldybės atstovai prieštaringai vertina tai, kad tikslius tarifus Tarybos sprendimu turės nustatyti politikai.
„Dar daug neaiškumų, kaip ten bus. Kokiais kriterijais remiantis Savivaldybė nustatys 0,01 proc., o kokiais – 4 proc. tarifą. Dar metai iki įstatymo įsigaliojimo. Manau, kad bus dar daug svarstymų, diskusijų. Tuo labiau kad daug kas gali pasikeisti ir po rudenį įvyksiančių Seimo rinkimų“, – samprotavo Savivaldybės vicemeras Jonas Siminkevičius.

Buvo  galima  bausti

Dalies mažeikiškių rinktas Seimo narys Jonas Stanevičius „Santarvę“ patikino susilaikęs, kai buvo balsuojama už Žemės mokesčio įstatymo pakeitimo projektą. Jis kritiškai vertino naujojo mokesčio autorių aiškinimus, kad pirmiausia taip siekiama sutvarkyti apsileidėlius.
„Nemanau, kad įstatymų leidyba yra tam tinkama. Juk Administracinių teisės pažeidimų kodekse yra straipsniai, pagal kuriuos galime bausti nedirbamos, apleistos žemės savininkus. Nesugebame išsiaiškinti tų apsileidėlių ir išrašyti jiems baudų. Įstatymą keičiame vien dėl to, kad nesugebame jų administruoti“, – replikavo Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas.
Komitetas bandė išsiaiškinti, kiek protokolų yra surašyta, kiek per metus pinigų už paskirtas nuobaudas surinkta – niekas nesugebėjęs šių skaičių pateikti.
„Yra augalų apsaugos tarnyba, kitos institucijos, kuriose dirba nemažai žmonių, tačiau jos nesugebėjo tinkamai atlikti savo darbo, kontroliuoti situacijos. Čia toks paradoksas“, – replikavo pašnekovas.

Dokumentas priimtas skubotai

Iš 125 Seimo narių 71 balsavo už Žemės mokesčio įstatymo pakeitimus, 29 buvo prieš, 25 parlamentarai susilaikė. Anot J. Stanevičiaus, ir kitų už žemės mokesčio reformą nebalsavusių parlamentarų nuomone, įstatymo pakeitimai priimti skubotai – reikėję juos apsvarstyti savivaldybių kaimo komitetuose, Ūkininkų sąjungos skyriuose. Tuo labiau kad pastaruoju metu tarp Ūkininkų sąjungos vadovų ir ūkininkų ryškėja susipriešinimas dėl skirtingo naujojo mokesčio vertinimo.
Kaimo reikalų komitetas reiškia susirūpinimą, kad naujos redakcijos Žemės mokesčio įstatyme numatytas žemės vertinimas pagal žemės rinkos vertę nepakankamai atitinka žemės ūkio paskirties žemės vertinimo kriterijus, kur pagrindinis rodiklis yra žemės derlingumas.
„Aš manau, kad melagingas posakis yra, jog dirbantiems realiai žemės mokestis nesikeis. Antras dalykas, įstatymas įsigalioti turi nuo tryliktųjų metų. Tačiau Seime jis buvo svarstomas, kaip susijęs su 2012-ųjų biudžetu. Daug tokių neatitikimų yra“, – komentavo Seimo narys.

Įstatymą dar  galima  keisti

Parlamento Kaimo reikalų komitetas pasiūlė Žemės ūkio ministerijai sudaryti darbo grupę, kuri išnagrinėtų galimybę, nustatant dirbamos žemės ūkio paskirties žemės mokestinę vertę, atsižvelgti į žemės našumo balą. Komitete diskutuota ir apie kitus taisytinus dalykus.
„Aš nesu profesionalus ūkininkas. Esu viso labo tik mėgėjas ir negaliu subendrinti savo autorinės nuomonės bei ją pateikinėti. Man reikia argumentų. Kol kas nepatenkintųjų iniciatyvos trūksta, yra tik pasisakymai, kalbos, aistros“, – pastebėjo Seimo narys.
Iki naujų žemės mokesčių nustatymo dar yra metai. J. Stanevičiaus teigimu, per tiek laiko daug ką galima padaryti, pakeisti.
Parlamentaras patikino: jeigu sulauktų ūkininkų grupių, bendruomenių prašymų, siūlymų, jis galėtų registruoti ir siūlyti Seimui dar pavasario sesijoje svarstyti įstatymo pataisas.