Nauji reikalavimai prekeivius varo į neviltį

Nuo gegužės 1-osios uždarose prekyvietėse privalomi kasos aparatai prekiaujantiems ir ne maisto prekėmis. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Nuo gegužės 1-osios kasos aparatus dengtose turgavietėse jau privalo turėti visi prekybininkai, tačiau Finansų ministerija dar nenusprendė, kaip kompensuos jų įsigijimo išlaidas. Ne ką labiau džiaugiasi ir smulkieji prekeiviai, gavę išlygas, – jie privalės pirkėjams pateikti pinigų priėmimo kvitą. Naujovių autoriai negirdi prekeivių prašymų supaprastinti jų išrašymo tvarką. Ne vienas turgaus prekiautojas jau planuoja pasitraukimą iš šio verslo.

Privalu prekiauti su kasos aparatais

Vyriausybės nutarimu nuo šių metų gegužės 1-os dienos prekiautojams, prekiaujantiems ne tik maisto, bet ir kitomis prekėmis, yra privalomi kasos aparatai.
Jie privalomi visiems, dirbantiems ne lauko sąlygomis – pastatuose, patalpose, kioskuose, autoparduotuvėse, vagonėliuose, kilnojamuosiuose nameliuose.
Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas Algimantas Laucevičius „Santarvę“ informavo, kad dėl naujojo reikalavimo užregistruoti 46 kasos aparatai. Didžiausias skaičius užfiksuotas gegužės antrąją – net 16 kasos aparatų. A. Laucevičius priminė, kad nuo gegužės prekiaujantiesiems be kasos aparato (kai tai privaloma) numatomos administracinės nuobaudos – nuo 500 iki 1 000 litų.

Taikomos išlygos

Po didelių diskusijų su Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija bei Finansų ministerija yra nustatytos išlygos, kada kasos aparatu naudotis nebūtina. Kaip „Santarvę“ informavo Valstybinės mokesčių inspekcijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Darius Buta, yra nustatytos net keturios pagrindinės išlygos, kuriomis vadovaujantis bus galima nesinaudoti kasos aparatu.
Pirmoji išlyga taikoma individualia veikla besiverčiantiems gyventojams, kurie prekiauja pastatuose ar patalpose, taip pat kioskuose, vagonėliuose, kilnojamuosiuose nameliuose, autoparduotuvėse, kurių siena ar sienos arba ją atitinkantys konstrukcijos elementai yra visiškai ar didžia dalimi atidaromi į lauką. Antroji išlyga – gyventojams, kurie prekiauja tik savos gamybos tautinio paveldo produktais. Trečioji išlyga taikoma tiems, kurie per pastaruosius dvejus metus yra pirmą kartą įregistravę prekybos individualią veiklą pagal pažymą arba įsigiję prekybos verslo liudijimą. Taip pat, jeigu jie keičia mokesčių mokėjimo formą iš individualios veiklos su prekybos verslo liudijimu į prekybos individualią veiklą pagal pažymą, prekiauja pirmuosius šešis veiklos vykdymo mėnesius, skaičiuojamus nuo veiklos įregistravimo ar verslo liudijimo įsigijimo datos.
Taip pat kasos aparatu gali nesinaudoti gyventojai, įsigiję prekybos verslo liudijimą, kuriame numatyta veiklą vykdyti tik vieną dieną per savaitę, bei pasirinkę veiklą vykdyti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių miesto savivaldybių teritorijose. Tas pats galioja ir gyventojams, prekiaujantiems įsigijus prekybos verslo liudijimą, kuriame numatyta veiklą vykdyti ne daugiau kaip dvi dienas per savaitę kitų savivaldybių teritorijose.

Pirkimo kvitą išduoti privalu

Nors numatytais atvejais ir taikomos išlygos, leidžiančios prekiauti be kasos aparatų, tačiau tokiu atveju prekeiviai kiekvienam pirkėjui privalo išduoti pinigų priėmimo kvitą arba kitą, teisės aktų nustatytais atvejais vietoj jo naudojamą, apskaitos dokumentą.
Kaip pastebėjo D. Buta, jeigu anksčiau turgavietėse ar prekyvietėse prekeiviai privalėjo prekių pirkimo kvitą išduoti tik pirkėjui paprašius, tai nuo gegužės 1 dienos kvitą išduoti tiesiog privaloma kiekvienam pirkėjui. Šių nurodymų nesilaikantys prekeiviai bus baudžiami administracinėmis baudomis.
„Nepaisant to, kad naudojamasi išlygomis, kvitą dabar privalu išduoti visada, – akcentavo skyriaus vedėjas D. Buta ir priminė: – Už kasos aparato kvito neišdavimą įstatymas numato įspėjimą arba baudą nuo 100 iki 200 litų“.

Sumažėjusi prekyba nebeatsigauna

Smulkieji verslininkai naujoves sutiko ne kokios nuotaikos. Šeštadienį, „Santarvei“ apsilankius didžiajame turguje, daugiausia išgirdome nusiskundimų, kad prieš keletą metų kritusi prekyba niekaip neatsigauna. Prekeiviai džiaugėsi, kad nors dabar oro sąlygos jiems leidžia dirbti, tačiau  kasmet mažėjanti apyvarta – niekaip nebekyla…
„Šie metai – itin liūdni. Net žmonių veiduose, atrodo, viskas „parašyta“. Prekyboje pagyvėjimas jautėsi iki tol, kol žmonės neišleido susitaupytų pinigų. Pirkėjų biudžetui atsiliepė ir šildymo sezonas“, – pastebėjo nenorėjusi prisistatyti ilgametė verslininkė, prekiaujanti ir turguje, ir savo parduotuvėlėje.
Kad žmonių netrūksta, tačiau jų perkamoji galia labai sumažėjusi, „Santarvei“ pasakojo ne vienas turguje bei uždarose turgavietėse pakalbintas prekeivis.
Vienoje miesto prekyvietėje prekiaujanti Kristina patikino, kad prieš Naujuosius prekyba buvo kiek suaktyvėjusi, bet šiandien ji yra labai prasta.
„Kai kurie skyriai užsidarė padirbėję tik pusmetį, tačiau negaliu atsakyti, ar čia kasos aparatų baimė, kai dabar taip sumažėjo pirkimas“, – svarstė Kristina.

Kasos aparatai – papildomi mokesčiai

Turgaus prekeiviai išsakė savo nepasitenkinimą valdžios sprendimais. Smulkieji verslininkai tikino jaučiantys įtampą dėl vos ne kasdien priimamų naujų taisyklių bei mokesčių.
Kuršėnuose, mugėje savo skyrių turinti bei savaitgaliais Mažeikių turgavietėje avalyne prekiaujanti moteris bandė suskaičiuoti, kokius mokesčius tenka sumokėti valstybei: kiekvieną mėnesį 180 litų ji sumoka „Sodrai“, 72 litus – Ligonių kasai, 100 litų už verslo liudijimą, už vietą mugėje – net 300 litų per mėnesį. Be to, 850 litų sumokėjusi už kasos aparatą, o vėliau už jo priežiūrą mokės dar po 150 litų.
„Tai jūs pagalvokite, kiek turiu uždirbti, kad surinkčiau mokesčiams? Ne viena mano pažįstama jau metė panašų užsiėmimą, nes nieko nebelieka pragyvenimui“, – sunerimusi prekeivė.

Vyresni  prekybininkai trauksis

Devyniolika metų turguje prekiaujanti mažeikiškė pensininkė „Santarvei“ sakė norinti išparduoti  prekių likučius, o tada trauksis iš šio verslo, nes nebesurenka pinigų mokesčiams. Vien už vietą mažajai palapinei pastatyti tenka pakloti 160 litų… Be to, kadangi turi verslo liudijimą, nebegauna lengvatų už šildymą. Kasdien griežtinant prekybos reikalavimus, moteris patikino jaučiantis visiška bejėgė…
Jai antrino pensininkė Aldona, visą gyvenimą išdirbusi prekybininke. Anot moteriškės, įvedus kasos aparatų prievolę, teko palikti prekyvietę Plungėje. Moteris atviravo, kad atvažiavo į Mažeikių turgų išparduoti savo prekių ir užbaigti prekybininko kelio.
„Įvedus kasos aparatų naudojimą, nemažai mūsų Plungėje pasitraukė iš prekyvietės… Mes tiesiog nebeišsilaikome. O mano amžiaus žmogui – nebe naujovėmis užsiimti“, – su skaudama širdimi kalbėjo plungiškė.
Mažeikių turgaus direktorė Aldona Grušienė irgi spėjo, kad daugelis prekeivių savojo verslo atsisakys – paliks turgaus prekybą. Pasak vadovės, per trejus jos darbo metus gana nemažai atsirado naujų, smulkiesiems verslininkams nepalankių įstatymų.

Išlaidos didėja

Prekeiviai, kalbėdamiesi su „Santarve“, guodėsi dėl brangstančių prekybos vietų. Turgaviečių vadovai tvirtina, kad prekyviečių vietų kainas koreguoja pats gyvenimas, ekonominė situacija.
„Verslo salos“ (turgelis Naftininkų gatvėje) direktorė Irena Marcinkevičienė „Santarvei“ nuosekliai paaiškino turgaus verslui užkrautą mokesčių naštą. Pasak jos, 21 proc. iš prekeivių surinktų  pinigų už jų prekybos vietas yra Pridėtinės vertės mokestis. Kita dalis lieka sumokėti už vis brangstančius komunalinius mokesčius – elektrą, vandenį, nuotekas, turto mokestį, be to, tenka samdyti valytojas, apsaugą.
„Nieko nelieka, net gėda pasakyti… Jeigu norėčiau kiek plėstis, daugiau prekybos vietų įrengti po stogu – nebepanešame jau banko paskolos“, – atsidūsta ilgametė vadovė.
Pasak I. Marcinkevičienės, ji supranta ir žiūri į prekybininkus „iš žmogiškosios pusės“ – jiems šiandien nėra lengva. Moteris patikino, kad stengiasi su žmonėmis ieškoti kompromiso.

Siūlo kvitų išdavimo tvarką

Turgaus prekeiviai mano, kad kasos kvitų pateikimas pirkėjams turėtų būti kiek įmanoma supaprastintas. Jų teigimu, yra keletas akivaizdžių priežasčių, kodėl vertėtų tą padaryti.
Pirmiausia pirkėjai visuomet buvo įpratę, kad turguje eilių nebūna, ir jie nenori laukti, kol bus išrašytas jiems parduodamos prekės kvitas. Antroji – netinkamos ir mūsų žiemos sąlygos – sušąla rankos ir rašikliai.
Prekiautojų manymu, pirkėjų aptarnavimą palengvintų supaprastinti kvitukai arba net – savas spaudas.
„Reikėtų išrasti tokį rašiklį, kad žiemą neužšaltų arba kad mažiau būtų rašymo – pagaminti kompaktiškus specialius kvitukus“, – teigė turgaus prekeiviai.
Ne vienam painu pačiam nuspręsti, prie kokios kategorijos priskirtini statiniai, kuriuose jie prekiauja.
Valstybinės mokesčių inspekcijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas D. Buta patarė, kilus abejonių, nedelsiant kreiptis į vietos mokesčių inspekciją – būsianti sudaryta komisija ir priimtas atitinkamas sprendimas.

Neapsisprendžia dėl kompensacijų

Prekeiviai nesulaukia žadėto Vyriausybės sprendimo dėl kasos aparatų kompensacijų.
Kaip „Santarvę“ informavo finansų ministro patarėja visuomenės informavimo klausimais Rasa Jakilaitienė, kol kas dar nėra apsispręsta dėl kasos aparatų įsigijimo išlaidų kompensavimo sąlygų, nes dar nėra aiškus asmenų, kuriems privalu naudoti kasos aparatus, skaičius.
Anot R. Jakilaitienės, Valstybinė mokesčių inspekcija, registruodama kasos aparatus, identifikuos asmenis, kuriems pagal naująją tvarką bus privalu juos naudoti.
„Tuomet, kai bus žinoma, kiek tokių žmonių yra, bus galutinai apsispręsta dėl kasos aparatų kompensavimo sąlygų. Tikimės, kad tokių asmenų skaičių žinosime liepos mėnesį“, – spėjo finansų ministro patarėja.