Naujų dviračių takams miestuose įrengti skirta 100 mln. eurų

Susisiekimo ministerija skyrė rekordines Europos Sąjungos (ES) investicijas pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūros Lietuvoje plėtrai.

Aštuoniolikai šalies miestų, parengusių darnaus judumo juose planus, iki 2027 m. numatyta 100 mln. eurų. Tai – dešimt kartų daugiau negu ankstesniu laikotarpiu.

Pirmieji finansavimą gaus trys miestai: Kaunas, Kėdainiai ir Šiauliai.

Tarp miestų, parengusių darnaus judumo planus bei sulauksiančių ES investicijų, yra ir Mažeikiai.

Investicijos siekia milijonus eurų

Rekordinės 100 mln. Eur siekiančios investicijos bus padalintos visiems šalies regionams, kuriuose esančios savivaldybės ES fondų lėšomis parengė darnaus judumo planus ir netrukus pradės naudotis 2021–2027 m. laikotarpio ES fondų investicijų programos galimybėmis šiems planams įgyvendinti ir darniam judumui skatinti.

Pirmieji finansavimą gaus trys miestai: Kaunui numatyta šiek tiek daugiau nei 4 mln. eurų, Kėdainiams – beveik 8,4 mln.,  o Šiauliams – 18,7 mln. eurų.

Be šių miestų, šiemet sprendimo dėl skiriamų investicijų sulauks dar 15 darnaus judumo miestuose planus parengusių šalies miestų, turinčių daugiau kaip 25 tūkst. gyventojų ar kurorto statusą.

Nauja bevariklio transporto infrastruktūra atsiras Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje, Alytuje, Utenoje, Mažeikiuose, Telšiuose, Palangoje, Neringoje, Birštone, Druskininkuose, Jonavoje, Marijampolėje, Tauragėje ir Visagine.

Planuojama išplėtoti beveik dvigubai

Lietuvoje yra apie 3 tūkst. km dviračių eismui skirtos infrastruktūros. 2 tūkst. km dviračių infrastruktūros yra valstybinė ir ją prižiūri AB „Via Lietuva“, o likusius 1 tūkst. km – visos šalies savivaldybės.

Iki 2035 m. planuojama šią infrastruktūrą išplėtoti iki 5 tūkst. km.

Pastaruosius ketverius metus Susisiekimo ministerija dviračių ir pėsčiųjų takams skyrė prioritetą: pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje buvo surinkti duomenys apie esamą ir planuojamą infrastruktūrą Lietuvoje, atlikta išsami šios infrastruktūros inventorizacija, pagal gautus rezultatus parengtas Lietuvos dviračių infrastruktūros plėtros žemėlapis, prioritetinis dviračių infrastruktūros plėtros planas, nustatyti pagrindiniai dviračių infrastruktūros planavimo principai.

Taip pat buvo parengtas pagrindinis Lietuvos dviračių transporto plėtros politiką nustatantis strateginis dokumentas – Dviračių transporto plėtros gairės.

Prioritetai ir kryptys, kokioms konkrečioms veikloms turėtų būti panaudojamos šios ES investicijos, bei siektini rodikliai nustatyti susisiekimo ministro įsakymu patvirtintose 2022–2030 m. Susisiekimo plėtros programos regioninės pažangos priemonės „Skatinti darnų judumą miestuose“ finansavimo gairėse.
Parengta pagal Susisiekimo ministerijos inf.