Pastaruoju metu daugėja vaizdų, kai šalia atliekų surinkimo konteinerių pūpso įvairiausių šiukšlių krūvos: nuo maišelių iki senų lovų ar medžių šakų. Nepatenkinti žmonės burnoja komunalininkus, komunalininkai – kaltina gyventojus aplaidumu.
Pirmininkė – prieš konteinerių aikštelę
Krakių bendruomenės pirmininkė Audronė Tenienė, nebeapsikęsdama netvarkos gyvenvietės atliekų surinkimo aikštelėje, kreipėsi pagalbos į redakciją. Esą jei neįmanoma iškelti atliekų konteinerių toliau nuo pagrindinio kelio, tai gal galima kaip nors apeliuoti į žmonių sąmonę dėl jų pačių kultūros.
Bendruomenės pirmininkę papiktino tai, kad įvažiuojant į gyvenvietę, prie kelio įrengtoje šiukšlių surinkimo aikštelėje konteineriai nuolat perpildyti šiukšlėmis.
„Tai jau tarsi mūsų Krakių gyvenvietės vizitinė kortelė“, – replikavo moteris.
Vis dėlto bendruomenės vadovė netiki, kad taip elgiasi vietos žmonės.
„Gal čia pravažiuojančiųjų darbas? Gal vertėtų iškelti aikštelę kur nors kitur?“ – svarstė A. Tenienė.
Atliekas išveš dažniau
Savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Virginijus Raudonius stebėjosi, kodėl bendruomenės pirmininkė nepateikė skundo į Savivaldybės „vieno langelio“ priimamąjį. Taip pat jis priminė, kad dėl to pirmiausia reikėtų kreiptis į savo apylinkės seniūną.
Savivaldos darbuotojas teigė, kad yra Tarybos patvirtintos atliekų tvarkymo taisyklės ir jomis vadovaujantis sudarytas atliekų bei antrinių žaliavų išvežimo grafikas. Iki šiol konteineriai būdavo išvežami kartą per mėnesį. Tačiau nuo liepos pirmosios nerūšiuotos komunalinės atliekos iš gyventojų, gyvenančių individualiose valdose Mažeikių, Sedos, Viekšnių miestuose, bus surenkamos 52 kartus per metus, tai yra kas savaitę, o iš kitų rajono gyventojų – 26 kartus per mėnesį (kas antrą savaitę).
Specialistas mano, kad nuo liepos mėnesio, pasikeitus šiukšlių išvežimo dažniui, situacija pagerės ir Krakiuose.
Žmonėms trūksta sąmoningumo
Mažeikių apylinkės seniūnui Vidmantui Kesminui situacija Krakiuose žinoma. Į jį ne kartą kreipėsi Krakių bendruomenės pirmininkė – dėl perpildytų konteinerių ir ten suverstų šiukšlių, net – stambiagabaričių atliekų.
Seniūnas informavo, kad kiekvienas gyventojas savo valdoje turi individualius konteinerius, o gyvenvietės aikštelėje papildomai pastatyti dar šeši konteineriai: trys buitinėms atliekoms ir trys – antrinėms žaliavoms.
„Jeigu žmonės į aikštelę tempia viską iš savo kiemų, tai yra jau pačių gyventojų sąmoningumo ir kultūros stoka“, – apie atliekų krūvas, augančias aikštelėje prie konteinerių, „Santarvei“ dėstė V. Kesminas.
Aikštelės vieta parinkta tinkamai
Diskutuojant dėl konteinerių aikštelės iškėlimo kitur, Savivaldybės specialistas V. Raudonius tvirtino, kad sprendimą turėtų priimti seniūnas, architektas ir Telšių regiono atliekų tvarkymo centro atstovas.
Seniūno V. Kesmino teigimu, Krakiuose konteinerių aikštelė įrengta valstybei priklausančioje žemėje ir yra itin geroje vietoje – patogu ir šiukšliavežėms privažiuoti.
„Pats esu įsitikinęs ir esame apkalbėję su tarnybų atstovais, kad tai yra pati geriausia vieta konteineriams laikyti, nes kitos, valdiškos ir laisvos, žemės tam nėra“, – paaiškino seniūnas.
Gyventojai atliekų neskirsto
„Santarvės“ pašnekovai pastebėjo, kad problema kyla dėl to, jog žmonės vis dar nesupranta, kokias šiukšles galima mesti į konteinerius, ir kokias reikėtų pristatyti į sąvartynus ar atitinkamus atliekų surinkimo punktus.
Savivaldybės atstovas V. Raudonius informavo, kad iš mažeikiškių statybines asbesto atliekas priima Plungės rajone esantis Jėrubaičių sąvartynas bei Algirdo gatvėje esanti stambiagabaričių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo bei rūšiavimo aikštelė. Pateikus pažymą apie deklaruojamą gyvenamąją vietą, iki 200 kg atliekos priimamos nemokamai.
Taip pat priimamos didžiosios atliekos, prie kurių priskiriami: smulkios statybos, griovimo atliekos, durys, langų rėmai, stambūs namų apyvokos daiktai – baldai, buitinė technika ir panašiai, namų ūkyje susidariusios pavojingos atliekos – dažų ir lako atliekos, tepalinė alyva, absorbentai, apsauginiai drabužiai, užteršti pavojingomis cheminėmis medžiagomis, tepalų filtrai, aušinamieji skysčiai, akumuliatoriai, dienos šviesos lempos, atliekos, kuriose yra gyvsidabrio, elektros ir elektroninė įranga, asbesto turinčios atliekos, naudotos padangos, žalienų atliekos (lapai, žolė).
Specialistas gyventojams primena, kad pristačiusiems neiškomplektuotą buitinę techniką į aikštelę ir priėmėjui nurodžius vietinės rinkliavos mokėtojo kodą, bus sumažintas 20 centų už kilogramą kitų metų vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokestis.
Gyvenu daugiabutyje viena, o moku kaip ir kad gyvena 10 žmonių. Kada valdininkai sutvarkys betvarkę. Aš noriu mokėti už tiek , kiek man suteikiat paslaugos.Kodėl turiu mokėti už kitus. Ieškokit darbui naujų technologijų, o ne nosis rakinėkit…. Jeigu per mėnesį išnešiau 20kg. šiukšlių už tiek ir turiu moketi. Dabar visi mokesčiai žmogui, o kiti kraunasi neteisėtus pelnus. Laikas žmonėms nebetylėti.
Skirsciau ,na ir kokia nauda?,moku tiek pat kiek ir kiti,ir dar net daugiau nes jei as vienas gyvenu o kitam bute 4 tai pagal jus as valgau tiek pat ir tiek pat prisikaupia siuksliu ??? kol bus tokia tvarka tol ir nepradesiu skirstyti. atrado atpirkimo ozius ,ta firma is tu antriniu zaliavu pelna darosi ,o mums uz rusiavima ‘spyga taukuota’ ane?
o kas liecia konteineriu aiksteles ,tai ar jums geriau kai zmogus danesa sena sofa ar padanga iki siuksliu surinkimo vietos ar geriau vaikstant i grybus ar uogas matyt suverstus i pakanales,bei misko takelius.?
dazniau isvezkit ir nereikes dejuoti,pinigus tai lupat nemazus ir dar neaisku ar tas siuksliu isvezimo ikainis nepriestarauja konstitucijai ,kai mokama nuo buto, o ne nuo jame gyvenanciu zmoniu skaiciaus ,bei dar jei sode namas gyvenamos paskirties tai dukart ‘basliuoji’.