Nėra skundų – nėra problemos?

Gydymo įstaigai vadovaujanti Dijana Balčiūnienė-Balčiauskienė vienu metu sugeba dirbti ir Židikuose, ir Mažeikiuose. „Susipynusios“ ir kelias pareigas einančios sediškės Vilmantės Stankevičienės darbo valandos. Įstaigų vadovai dėl papildomo darbo patys su savimi sudaro itin palankias sutartis.
Tokie dalykai tęsiasi ne vienerius metus, tačiau viešųjų įstaigų steigėjui – Savivaldybės Tarybai iki šiol jie neužkliuvo: nėra skundų – nėra problemos.

Teisybės nesakė

Trečiadienio popietę skambindami į Židikų pirminės sveikatos priežiūros centrą beveik neabejojome, kad D. Balčiūnienės-Balčiauskienės ten nerasime, nes jau buvome išsiaiškinę, kad tuo metu ji dirba vienoje Mažeikių privačioje įstaigoje.
Atsiliepusi registratūros darbuotoja (vėliau, paprašius prisistatyti, ji numes telefono ragelį) spėjimus patvirtino – esą gydytoja išvykusi pagal iškvietimą.
„Šiandien tikriausiai pas mus negrįš. Dabar daug ligonių būna ir Mažeikiuose, ir už Mažeikių, ir Auksodėje, įvairiose vietose“, – aiškino pašnekovė ir patarė geriau į gydytoją kreiptis iki pietų.
Pasiteiravus, kokiu laiku pas įstaigos vadovę galima patekti kaip pas gydytoją, registratūros telefonu atsiliepusi darbuotoja patikino, kad nustatyto laiko nėra – D. Balčiūnienė-Balčiauskienė pacientus priima bet kada, kai tik yra įstaigoje.

Prisipažino ne iš karto

Kadangi su „Santarve“ kalbėjusi įstaigos darbuotoja nebuvo labai kalbi, tiesą išgirsti panorome iš pačios gydytojos.
Antrą valandą po pietų telefonu atsiliepusi D. Balčiūnienė-Balčiauskienė neslėpė, kad ji – ne Židikuose.  Paaiškinome, ko skambiname.
„Esu atvažiavusi į polikliniką Naftininkų gatvėje. Aš dabar ne dėl darbo atvažiavau, kitais reikalais“, – į klausimą, kaip suspėja vienu metu dirbti dviejose vietose, atsakė gydytoja.
Tačiau suvokusi, kad „Santarvei“ ne paslaptis, kokie „reikalai“ ją atvedė į polikliniką, ėmė aiškinti, neva ji nieko nenusižengianti – esą jos darbo grafikas Židikuose kitoks, jis seniai suderintas su Savivaldybės administracijos direktoriumi.
„Valandos suderintos, tikrai. Pasiteiraukite“, – patarė pašnekovė.
D. Balčiūnienė-Balčiauskienė nemano, kad dėl to, jog dalį dienos praleidžia ne Židikuose, o privačioje poliklinikoje, nukenčia jos, kaip vadovės, darbas.
„Manau, kad atidirbu. Įstaigoje kai nebūnu, yra kitų dalykų, kuriuos galima tvarkyti. Žmonės mane randa. Yra gydytojo valandos, o kaip vadovas, aš galiu privažiuoti visada. Stengiuosi ten (Židikuose – B. R.) būti, kai dirba ambulatorija, išskyrus tas valandas, kai išvažiuoju“, – padrikai dėstė gydytoja.

Tris pusdienius dirba kitur

Nesame sekliai ir nebandėme tiksliai susekti, kiek valandų D. Balčiūnienė-Balčiauskienė praleidžia tiesioginėje darbovietėje – Židikų pirminės sveikatos priežiūros centre. Tačiau bent jau tris pusdienius per savaitę jos tenai nė su žiburiu nerastum.
Pirmadieniais ir trečiadieniais nuo 14 iki 17 val. bei antradieniais nuo 8 iki 12 val. gydytoja priiminėja pacientus privačioje Mažeikių klinikoje, nors tuo pačiu metu gauna atlyginimą ir už darbą Židikuose.
Kaip byloja Savivaldybei pateikta pažyma, D. Balčiūnienė-Balčiauskienė, kaip įstaigos vadovė, per mėnesį uždirba šiek tiek per keturis tūkstančius litų. Dar apie 3,2 tūkst. litų kas mėnesį ji gauna už  šeimos gydytojo darbą ketvirčiu etato.

Grafiko nesilaiko

Paklausėme D. Balčiūnienės-Balčiauskienės patarimo ir Savivaldybėje paieškojome leidimo jai dirbti pagal individualų darbo grafiką.
Geriau jau medikė būtų apie tai neprasitarusi, nes, perfrazuojant vieną garsų politiką, vaizdelis ne koks…
Iš tikrųjų Židikų pirminės sveikatos priežiūros centro vadovė dar 2008 metais („Santarvės“ žiniomis, būtent tada ji pradėjo dirbti privačioje klinikoje) kreipėsi į Savivaldybės administracijos direktorių, prašydama leisti dirbti pagal individualų darbo grafiką: kasdien nuo pusės dešimtos iki aštuonioliktos valandos.
Direktoriaus įsakymu toks leidimas duotas. O dvi valandas per parą papildomai dirbti šeimos gydytoja D. Balčiūnienei-Balčiauskienei leido… D. Balčiūnienė-Balčiauskienė.
Tačiau taip ir lieka neaišku, kam D. Balčiūnienei-Balčiauskienei prireikė Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinto individualaus darbo grafiko, jei ji jo nepaiso.

Užsidirba ne tik vadovaudama

Sedos pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Vilmantė Stankevičienė taip pat dirba trijose pareigose: vadovauja viešajai įstaigai, dirba puse etato bendrosios praktikos gydytoja ambulatorijoje ir ketvirčiu etato – gydytoja slaugos ligoninėje. Taip jau yra dešimt metų.
Su viešosios įstaigos steigėju – Savivaldybės administracija darbo sutartis sudaryta tik dėl vadovavimo įstaigai.
Išeitų, kad dirbti gydytoja V. Stankevičienei leido pati V. Stankevičienė. Kokios gaunamos pajamos už tokį darbo krūvį, įstaigos vadovė nebuvo linkusi atskleisti.
Moteris patikino, kad dėl to, jog ji taip įsisukusi į darbus, sediškiai nepatogumų nepatiria, prireikus gydytojos ar įstaigos vadovės pagalbos, surasti ją Sedoje visai nesunku.
Suskaičiavome, kad V. Stankevičienė pagal turimus etatus dirba daugiau kaip pusę paros – keturiolika valandų. Kaip įmanoma viską suspėti?
„Nuo ryto septynių iki aštuonių man iškvietimai, nuo aštuonių iki dešimtos sėdžiu ambulatorijoje. Ir dar vakarais būna iškvietimų. Iki aštuonioliktos valandos tikrai būnu. Aš jau prieš septynias būnu ligoninėje. Vizituoju ligonius dažnai nuo septynių. Viską spėju. Be darbo nesėdžiu, be pietų dirbu, nėra kada kavos atsigerti. Pacientai net naktimis kviečiasi“, – pasakojo V. Stankevičienė.

Papildomai dirbti galėjo tik vienas

Viršininko postas neamžinas. Tad nieko keisto, kad medicininį išsilavinimą turintys gydymo įstaigų vadovai, norėdami išsaugoti galimybę gauti licenciją, užsiima gydymo praktika. Tuo labiau kad teisės aktai šito nedraudžia.
„Šiandien vadovauju įstaigai, ryt galbūt jau ne. Nenoriu prarasti pacientų, nes vėliau sunku jų prisivilioti“, – apie būtinybę papildomai dirbti pagal specialybę kalbėjo V. Stankevičienė.
Gabrielė Banaitytė,Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Inspektavimo organizavimo, priežiūros ir informavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja, „Santarvei“ paaiškino, kad Darbo kodeksas nenurodo, kelias darbo sutartis gali turėti vienas žmogus, tačiau jis gali dirbti ne daugiau kaip 12 valandų per parą.
Tokią teisę turi ir viešųjų įstaigų vadovai. Tik jų darbo sutarties sąlygas nustato, leidimus suteikia steigėjas – šiuo atveju savivaldybė.
Rajone yra penkios viešosios gydymo įstaigos. Savivaldybės personalo ir administravimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Aleksandra Lukošaitienė „Santarvę“ informavo, kad  2007 metais dėl leidimo papildomai dirbti toje pačioje įstaigoje šeimos gydytoju 0,125 etato (po valandą per dieną) kreipėsi Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centro direktorius Audrius Stankevičius. Jis nurodė, kad kaip gydytojas dirbs nuo 17 valandos.

Leidimo nereikalavo

Sedos pirminės sveikatos priežiūros centro direktorės V. Stankevičienės neįkvėpė sutuoktinio pavyzdys visas savo pareigas įforminti teisiškai.
„Sedoje aš dvidešimt metų – šeimos gydytoja, o prieš dešimt metų tapau vyriausiąja gydytoja. Kai Savivaldybėje pasirašiau darbo sutartį, niekas nereikalavo prašyti leidimo dėl papildomo darbo. Jei  reikalaus, prašysime“, – kaltų ieškojo pašnekovė.
Kolegę aplenkti spėjo Židikų pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė D. Balčiūnienė-Balčiauskienė, taip pat ne vienerius metus savo vadovaujamoje įstaigoje dirbusi papildomai.
Ji kreipėsi į Savivaldybės administracijos direktorių leidimo ketvirčiu etato dirbti dar ir šeimos gydytoja. Ir Bronius Kryžius lengva ranka brūkštelėjo tokią teisę suteikiantį įsakymą – nekeičiant prieš kelerius metus patvirtinto darbo grafiko, nors dabar jau nė Savivaldybėje nebėra naujiena, kad gydytoja dar puse etato dirba privačioje įstaigoje.
D. Balčiūnienė-Balčiauskienė kasdien po dešimt valandų turėtų dirbti Židikų pirminės sveikatos priežiūros centre: aštuonias valandas kaip vadovė ir dvi – kaip šeimos gydytoja. Kad ir kaip skaičiuotum  prieš kelerius metus patvirtintame ir tebegaliojančiame darbo grafike (nuo 9.30 iki 18 val.), –  tiek valandų neįmanoma surinkti, nors ir labai stengtumeis.

Situacija nevaldoma

„Santarvės“ bandymas išsiaiškinti, kas atsakingas už tokią painiavą ir įstaigų vadovų „saviveiklą“,  buvo nesėkmingas.
Šiaulių ligonių kasos direktoriaus pavaduotojo Prano Nainio teigimu, tokius dalykus turi kontroliuoti viešųjų įstaigų steigėjas. Ligonių kasa tyrimo imasi tik gavusi skundą.
„Viešosios įstaigos vadovo veiklos, tarp jų ir darbo, kontrolę vykdo viešosios įstaigos dalininkai. Jie turėtų priimti sprendimus dėl įstaigos vadovo papildomo darbo arba suteikti teisę dirbti antraeilį darbą, jeigu kitko nenumato viešųjų įstaigų veiklą reglamentuojantys norminiai teisės aktai. Norint tai įvertinti de facto, būtinas tyrimas, kurį gali atlikti ir Valstybinė darbo inspekcija.
Tokio tyrimo metu nustačius darbo įstatymų pažeidimus, darbdaviui gali būti taikomos administracinio poveikio priemonės. Administracinė bauda už tokius pažeidimus siekia nuo 500 iki 5000 litų“, – informavo Valstybinės darbo inspekcijos atstovė G. Banaitytė.
Tokio „kontrolieriaus“ paieškos Savivaldybėje buvo nesėkmingos. Savivaldybės gydytoja Irena Vaicekavičienė paaiškino, kad ji rūpinasi gydymo paslaugų apimtimis, kokybe ir panašiai, o patį organizacinį darbą Taryba delegavo Turto valdymo skyriui.
Jam vadovaujanti Rima Podelienė paaiškino, kad skyriaus pagrindinė užduotis yra prižiūrėti, kaip naudojamas Savivaldybės turtas.
Galbūt viešųjų gydymo įstaigų kontrolę atlieka Savivaldybės kontrolieriai?
Kontrolės ir audito tarnybai vadovaujanti Alma Karvelienė patvirtino, kad Savivaldybės tarybos kontrolieriai tikrina tokias įstaigas, tačiau dėl laiko stokos seniai to nėra darę, o skundų negauna.
Skundų dėl sugebėjimo vienu metu dirbti kelis darbus negauna nė Savivaldybės administracija.
Suprask: nėra skundų – nėra problemos.

Papildomo darbo steigėjas neįvertino

Tokiame kontekste net kai kuriems politikams keistai atrodo, jog jie vienodai buvo dosnūs viešųjų gydymo įstaigų vadovams, kai praėjusį mėnesį vykusiame Tarybos posėdyje buvo tvirtinami jų atlyginimų priedai, kitaip tariant, kintamoji atlyginimo dalis.
Pagal Sveikatos priežiūros įstatymo pataisas, dabar viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų vadovų atlyginimai susideda iš dviejų dalių – pastoviosios ir kintamosios.
Pastoviąją nustatė ministerija, o kintamąją, siekiančią iki 40 proc., leidžiama nustatyti savivaldybėms. Tačiau tokius priedus leidžiama skirti, jeigu įstaiga dirba pelningai.
Tarybos nariai beveik vieningai balsavo už tai, kad visų penkių viešųjų gydymo įstaigų vadovams kintamoji atlyginimų dalis būtų 40 proc. To, kad kai kurie vadovai dirba pagal kelias sutartis, niekas neįvertino.

Renkama informacija

Tarybos Sveikatos priežiūros ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė Irena Macijauskienė, kalbėdamasi su „Santarve“ apie šią situaciją, sutiko, kad yra spragų, kad steigėjas kažko nesužiūrėjo. Viešųjų gydymo įstaigų vadovų paprašyta Savivaldybei pateikti pažymas, kuriose būtų nurodyta, pagal kokias darbo sutartis jie dirba, kokius atlyginimus ir priedus gauna.
Komiteto pirmininkės manymu, įvedant tvarką gali pagelbėti ir stebėtojų tarybos.
„Kai sulauksime informacijos, tada žinosime situaciją. Papildomai niekas dirbti nedraudžia, tačiau turi būti sudaryti darbo grafikai, kad nenukentėtų tiesioginis darbas“, – spręsti problemą žadėjo komiteto pirmininkė.
I. Macijauskienė informavo, kad nuo gegužės iš naujo bus tvirtinama atlyginimo kintamoji dalis, įvertinant 2011 metų veiklos rezultatus.
Gali būti, kad nustatant procentus bus atsižvelgta, pagal kelias darbo sutartis vadovas dirba.
„Santarvės“ žiniomis, iš penkių viešųjų gydymo įstaigų vadovų, vienu etatu dirba tik Mažeikių ligoninės ir Greitosios medicinos pagalbos centro vadovai.