Neteisingi duomenys – skriauda kaimynams

Specialistų teigimu, jei gyventojai sąžiningai deklaruotų karšto vandens sunaudojimą, sąskaitos už šilumą būtų daug mažesnės. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Mažeikiškių sunaudojamo karšto vandens apskaitos prietaisų patikrinimas parodė, kad nemažai gyventojų gauna nepagrįstai dideles sąskaitas už šilumą. Ieškoma būdų, kaip su tuo kovoti.
Vienas iš jų – viešumas bei atsisakymas nurašyti delspinigius skolininkams.

Papiktino kaimynus

Pastaruoju metu suaktyvėjęs sunaudojamo karšto vandens apskaitos prietaisų patikrinimas   papiktino kai kuriuos miesto gyventojus. Vieni nepatenkinti dėl to, kad tenka sėdėti namuose ir laukti, kol ateis specialistai, kiti pasipiktino kaimynais, kurie nesąžiningai deklaruoja karšto vandens sunaudojimą, o aplinkiniai gauna daug didesnes sąskaitas už šildymą.
Nesąžiningi gyventojai kurį laiką naudojosi susidariusia situacija, nes mieste buvo sutrikusi karšto vandens apskaitos prietaisų patikros sistema. Be to, nebuvo vieno asmens ar įmonės, atsakingos už jų eksploatavimą ir priežiūrą. Ir tik praėjusiais metais gyventojai pasirinko įmones, kurios tiekia vandenį, jį pašildo ir vykdo apskaitos kontrolę.
Todėl padaugėjo atvejų, kai išaiškinami vartotojai, neteisingai deklaravę karšto vandens sunaudojimą.

Įsipareigojo patikrinti

Šiuo metu gyventojai vandenį perka iš bendrovės „Mažeikių vandenys“ ir už jį sumoka. Už vandens pašildymą jie atsiskaito su bendrove „Mažeikių šilumos tinklai“, o apskaitos prietaisų patikros paslaugas namus administruojanti įmonė „Admituras“ perka iš  bendrovės „Mažeikių butų ūkis“.
„Admituro“ vadovas Antanas Barvydis  „Santarvei“ sakė, kad už mėnesinį abonentinį mokestį 1,95 Lt jie įsipareigojo per ketverius metus patikrinti visus daugiabučiuose namuose įrengtus  karšto vandens sunaudojimo apskaitos prietaisus.
Pasak vadovo, ypač kontrolė stiprinama tuose namuose, kur akivaizdžiai matomas per mažas vandens deklaravimas, pavyzdžiui, jei vienas butas sunaudoja mažiau nei vieną kubinį metrą vandens per mėnesį.

Daro įtaką šilumos kainai

Namus administruojančios įmonės vadovo teigimu, pradėjus patikrinimą, kai kuriuose namuose akivaizdžiai padidėjo deklaruoto sunaudojamo karšto vandens kiekis, o kartu gyventojams sumažėjo ir sąskaitos už šilumą.
Kad sąžiningas karšto vandens sunaudojimo deklaravimas atsiliepia sunaudotai šilumos energijos kainai, parodė vasario mėnesio UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ pateiktos suvestinės.
Pagal jas, vienas mažiausiai už šilumą mokančių namų yra Skuodo g. 15 B, nors šis namas nėra renovuotas.
A. Barvydis anksčiau „Santarvei“ yra sakęs, kad šio namo gyventojai sąžiningai deklaruoja karšto vandens sunaudojimą, todėl nesusidaro skolų, kaimynams nereikia avansu sumokėti vieniems už kitus – ir visiems šildymas atsieina pigiau.

Lankosi kelis kartus

Daugiabučiuose namuose karšto vandens apskaitos prietaisams taikomas dvejopas patikrinimas: metrologinis ir deklaravimo.
„Atliekame ne tik karšto vandens apskaitos prietaisų metrologinį patikrinimą, bet kartu tikriname, ar sąžiningai deklaruojamas karšto vandens sunaudojimas“, – informavo A. Barvydis.
Pernai metrologiškai patikrinta daugiau nei 2 tūkst. karšto vandens sunaudojimo apskaitos prietaisų. Tai beveik ketvirtadalis visų prietaisų, esančių rajono daugiabučiuose.
Daugiau nei pusantro tūkstančio minėtų prietaisų buvo patikrinta dėl galimo nesąžiningo karšto vandens deklaravimo.
„Be to, gali būti, kad pas tą patį gyventoją apsilankome net kelis kartus. Taip darome tokiu atveju, jei ir po patikrinimo situacija nesikeičia ir gyventojas vis tiek kelis mėnesius nedeklaruoja karšto vandens sunaudojimo arba per mažai jo deklaruoja“, – paaiškino A. Barvydis.
Jo teigimu, padėti kovoti su nesąžiningais karšto vandens vartotojais gali padėti viešumas.
„Bet kuris gyventojas gali prieiti prie informacijos internete apie deklaruojamą vandenį, ir jei nori sugėdinti savo kaimynus, gali savo iniciatyva laiptinėje pakabinti visas lenteles. Jose būtų galima matyti, koks butas kiek yra sunaudojęs vandens. Mes, kaip administruojanti įmonė, to daryti negalime“, – sakė A. Barvydis.

Gali sumokėti vėliau

Daugiabučius namus administruojančios įmonės vadovo teigimu, sukontroliuoti vagiančiuosius vandenį gana sudėtinga, nes ne visi gyventojai įsileidžia į butus.
Jei gyventojas neįsileidžia, per 24 valandas yra pranešama, kad jis privalo sudaryti sąlygas namą administruojančios įmonės darbuotojams prieiti prie bendro naudojimo sistemų apžiūros.
A. Barvydis teigia, kad iš bet kurios situacijos galima rasti išeitį.
„Jei taip nutinka, kad žmogus neturi kurį laiką iš ko susimokėti už vandenį, gali nemokėti, bet  deklaruoti sunaudotą vandenį privalo. Taip būtų geriau jam ir kaimynams. Jei gyventojas  deklaruoja sunaudotą vandenį, tačiau už jį nesumoka, skola auga tik jam. Susikaupusią skolą jis gali panaikinti šiltuoju metų laiku, kai nebereikia mokėti už šildymą. O priešingu atveju mokestis už sunaudotą, tačiau nedeklaruotą vandenį tenka visiems namo gyventojams“, – situaciją paaiškino  A. Barvydis.

Sumoka kaimynai

Vienas didžiausių neatitikimų buvo rastas Viekšniuose, kai gyventojas suvartojo, bet nedeklaravo   125 kubų karšto vandens.  Toks skirtumas iš karto atsiliepia šilumos energijos kainai, nes suvartotą šilumą name apskaičiuoti padeda įvadinio apskaitos prietaiso rodmenys. Tai yra iš name sunaudotų šilumai pagaminti kilovatvalandžių bendros sumos atimamos kilovatvalandės, panaudotos gyventojų deklaruotam vandeniui pašildyti, ir dar atimamos „gyvatukui“ pašildyti skirtos kilovatvalandės (160 kWh). Likusi kilovatvalandžių dalis paskirstoma namo kvadratūrai.
Išeitų, kad sąžiningai deklaravusieji karštą vandenį sumoka ir už tuos, kurie tai daro netinkamai.
Teigiama, kad daugiausia problemų dėl nesąžiningo karšto vandens deklaravimo turi tie namai, kuriuose yra bent keli socialiniai būstai. Jų gyventojai ne tik nedeklaruoja sunaudoto vandens, jie dažniausiai nemoka nei už šilumą, nei už vandenį ir elektrą.
Socialinių būstų savininkė yra Savivaldybė, tačiau ji atsakomybės už skolininkus neprisiima ir skolų nepadengia.

Sunku išieškoti

Savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėja Rima Podelienė „Santarvei“ sakė, kad atsiskaityti su paslaugų teikėjais privalo patys gyventojai.
„Savivaldybė kontroliuoja tik būsto nuomos mokestį. Gyventojai yra įpareigoti tiesiogiai sudaryti sutartis su vandens, šilumos, elektros ir dujų tiekėjais, kurie esant reikalui skolas išieško teismo keliu“, – informavo R. Podelienė.
Bendrovės „Mažeikių šilumos tinklai“ generalinis direktorius Jonas Jurkus patikino, kad išieškoti skolas iš socialinio būsto gyventojų yra be galo sunku.
„Tokių gyventojų skolos kartu sudėjus siekia per milijoną. Pasitaiko atvejų, kai už suvartotą šilumos energiją jie nemoka keletą metų.  Susidariusios skolos ir priskaičiuoti delspinigiai perduodami antstoliams, bet naudos mažai. Tokių skolų išieškojimas yra beviltiškas, nes paprastai šie žmonės neturi ne tik pajamų, bet ir jokio turto, į ką būtų galima nukreipti išieškojimą“, – apgailestavo J. Jurkus.
Pašnekovo teigimu, iš pradžių gyventojai yra kelis kartus įspėjami apie tai, kad jei nesusimokės skolos, bus perduoti teismui. Tačiau ne visi paiso įspėjimų.
„Yra žmonių, kurie tarsi jaučia malonumą, kai jiems skolos mokėjimą ir delspinigius priteisia teismas“, – sakė J. Jurkus.
Jo pateiktais duomenimis, pernai buvo išsiųsta per 1,4 tūkst. priešteisminių įspėjimų dėl 2,1 mln. Lt. Beveik du tūkstančiai jau buvo perduota teismui ir išieškota 1,8 mln. Lt.
Panašios nuomonės yra ir UAB „Mažeikių vandenys“ vadovas Pranas Trakinis.
„Mes taip pat skolininkus perduodame antstoliams, tačiau nemažą dalį skolų tenka priskirti prie beviltiškų. Taip nutinka, kai miršta vartotojas ir jis neturi paveldėtojų“, – sakė P. Trakinis.
Direktoriaus teigimu, kol kas „Mažeikių vandenys“ už sunaudotą šaltą vandenį delspinigių neskaičiuoja.

Delspinigius nubraukė

Siekdami palengvinti gyventojų skolų naštą ir padidinti apyvartines lėšas, Šilumos tinklai trejus metus skelbė akcijas, kai būdavo nubraukiami prie skolų pridėti delspinigiai. Įprastai delspinigiai skaičiuojami kiekvieną dieną, po 0,04 proc. nuo visos sumos. Pagrindinė šios akcijos sąlyga buvo ta, kad žmogus privalėjo iš karto sumokėti visą įsiskolinimą.
„Be abejo, gyventojai turėjo nurodyti svarias priežastis, kodėl įsiskolino ir kodėl negalėjo laiku visko sumokėti. Atsižvelgusi į aplinkybes Šilumos tinklų valdyba priimdavo sprendimą nubraukti delspinigius arba ne“, – aiškino vienas iš akcijų iniciatorių UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ apskaitos ir realizavimo tarnybos vadovas Viktoras Bugnevičius.
Jo pateiktais duomenimis, 2009-aisiais buvo sumokėta per 41 tūkst. litų skolos, o nurašyta 6 tūkst. litų delspinigių. Atitinkamai 2010-aisiais sumokėta 365 tūkst. litų skolos ir nurašyta 38 tūkst. litų. 2011-ais metais buvo padengta 256 tūkst. litų skolos, o nurašyta per 40 tūkst. litų delspinigių.
Pasak V. Bugnevičiaus, šiais metais akcijos sąlygos keičiasi: bus galima nubraukti tik pusę delspinigių sumos ir tik išskirtiniais atvejais.

Sąlygos sugriežtintos

J. Jurkus tvirtino, kad ši akcija įmonei buvo nuostolinga, todėl valdyba nusprendė pakeisti jos sąlygas. Šiek tiek kitokios nuomonės yra V. Bugnevičius.
„Akcija buvo naudinga tiek gyventojams, tiek įmonei, nes gaudavome apyvartinių lėšų. Nemanau, kad nubraukti delspinigiai pridarė didelių nuostolių, nes jie yra negautos pajamos. Jei visi tinkamai sumokėtų už sunaudotą šilumos energiją, delspinigių tiesiog nebūtų“, – samprotavo tarnybos vadovas.
Viešojoje erdvėje sklandė kalbos, kad ne tik delspinigiai, bet ir skolos už sunaudotą šilumos energiją būdavo nubraukiamos naudojantis padėtimi ir pažintimis. Tačiau tiek V. Bugnevičius, tiek J. Jurkus tai paneigė. Esą tokių dalykų bendrovėje niekada nėra buvę.