XVIII amžiuje švedų gamtininkas Karlas Linėjus pastebėjo, kad daugelis pievoje, miške ir kambaryje žydinčių augalų išskleidžia ar suskleidžia žiedus tam tikru paros metu. Vieni džiugina rytą, kiti – vakare ar naktį. Augalai ir aromatą skleidžia tik jiems žinomu grafiku.
Pasak gamtininkų, augalų bioritmai, kaip ir viskas gamtoje, – tikslingi.
Gamtos laikrodžiai
K. Linėjui kilo mintis sukurti prietaisą, rodantį laiką pagal gamtą. Žydintis gėlių laikrodis atsirado Upsalos mieste, Švedijoje. Klomba, kaip apvalus ciferblatas, buvo suskirstyta dalimis, kuriose augo tam tikru laiku pražystančios gėlės. Saulėtomis ir giedromis dienomis šis laikrodis veikė be klaidų: kiekvieną valandą iki pat sutemų išsiskleisdavo vis kitų augalų žiedai. Tik vėliau pastebėta, kad darganos, lietus ar rūkas koreguoja žydėjimą. Tada laikrodis pradeda rodyti netikslų laiką. Praėjus šiems pokyčiams, rodyklės paklūsta įprastai gamtos tvarkai.
Vėliau augalų žiedų laikrodžių atsirado daugelio pasaulio šalių didelių miestų centruose. Jie puošia tuščias erdves, turi filosofinę prasmę. Tai reveransas gamtai. Dar labiau Europos miestuose paplitę metų sezono – pavasario, vasaros, rudens – pradžios ar pabaigos, paros žalieji laikrodžiai.
Augalų „grafikai“ – skirtingi
Pavasarį, 5–6 valandą, pakyla dar apsunkę nuo miego paprastųjų kiaulpienių žiedai. Vėliau, iki pat rudens, 6–7 valandą, ant belapių stiebelių linguoja geltoni vienagraižių vanagių žiedai. Vasarą su saule (4–5 valandą) pabunda raudonosios aguonos, paprastieji erškėčiai, trūkažolės, puteliai. Šiam metų laikui įpusėjus, 6–7 valandą, gausu geltonų skėtinių vanagių žiedų. Apie šeštą valandą vieną po kitos akis pramerkia laukiniai gvazdikai, linai, bulvių žiedynai. 7 valandą ryto pradeda mėlynuoti žibutės, o 8-ą – vijokliai. Tuo pačiu metu į šviesą pažvelgia vandens lelijos. Miške 9 valandą saulei lenkiasi kiškiakopūsčiai, naktižiedės, pievose atsigauna posmilčiai, smaliukės, šalpusniai, gėlynuose – medetkos ir serenčiai.
Vidurdienį gamta žėri visomis spalvų varsomis, o vėliau anksčiausiai pražydę augalai pradeda merktis. Jau 13–15 valandą užmiega puteliai, aguonos, kiaulpienės. 15–16 valandą susiskleidžia linai, apie 17 valandą – šalpusniai, skėtinės vanagės, vėdrynai. Pavakare, 17–18 valandą, į vandens karaliją sugrįžta lelijos, susiglaudžia kiškiakopūsčių žiedai, o 18–20 valandą atsisveikina kvapieji erškėčiai.
Gamtos ritmas – tikslingas
Atėjus sutemoms, 20–21 valandą, atsiveria į kekes susitelkę balti miškinio tabako žiedai. Po valandos vasarą naktį sveikina (21–23 valandą) kvapusis tabakas, šakiniai, dvimetės nakvišos, balti, rožiniai, geltoni vakarinių dyvinučių, kvapiųjų vakaručių, violetiniai pilkųjų leukonijų ar balti nikterinijų žiedai. Šiuos augalus verta auginti po miegamojo langu dėl malonaus raminamo kvapo. Jie laiką rodo visą vasarą. Vidurnaktį pasveikina gražūs geltoni, balti vanilės kvapo nakties karaliene vadinamo kaktuso žiedai. Šis augalas peržydi iki pirmųjų saulės spindulių.
Kodėl daugelis naktį žydinčių gėlių yra baltos spalvos? Kodėl tada jų kvapai egzotiškesni, aštresni nei dieną? Šie klausimai ilgą laiką nedavė ramybės gamtininkams. Įsitikinta, kad tamsoje mirgantys žiedai, kvapai vilioja naktinius drugelius. Baltą spalvą iš tamsios žalumos skiria dauguma vabalų apdulkintojų. Stiprus kvapas traukia apsilankyti. Gėlių miegas ir atsibudimas nustatytu laiku yra ne kas kita, kaip prisitaikymas prie naktinių vabzdžių gyvenimo ritmo.
