Sigito STRAZDAUSKO nuotrauka
Trečiadienį Viekšnių Aleksandro Griškevičiaus muziejaus kiemelyje rinkosi aviacijos mėgėjai: čia įvyko aviacijos Lietuvoje pradininko A. Griškevičiaus 205-ųjų gimimo metinių minėjimas.
Puoselėjamas atminimas
Akmenės aeroklubo vadovas viekšniškis Klemas Inta pasidžiaugė, kad Viekšniai savo istorijoje turi tokį garbų žmogų kaip A. Griškevičius ir čia saugojamas bei puoselėjamas jo atminimas.
Lietuvos aviacijos muziejaus darbuotojas Gytis Ramoška papasakojo apie A. Griškevičiaus gyvenimą, jo nuopelnus Lietuvos aviacijai, nušvietė aviacijos istoriją, kalbėjo apie lėktuvų kūrimą, kuriuo itin domėjosi aviacijos Lietuvoje pradininkas – jo nuopelnai šioje srityje tais laikais buvo labai dideli.
A. Griškevičius gimė 1809 metais Kėdainių rajone, paskutiniuosius trejus savo gyvenimo metus praleido Viekšniuose, mirė 1963 metų vasario 2-ąją, palaidotas Viekšnių senosiose kapinėse. Name, kuriame jis gyveno Viekšniuose, prieš 33-ejus metus atidarytas memorialinis muziejus.
Bandė skraidyti pats
A. Griškevičius nuo jaunystės pasižymėjo gabumais, rašė eilėraščius ir domėjosi technika. Mokėsi Kėdainiuose, paskui dirbo Vilniuje, Šiauliuose. Čia ir susidomėjo aviacija: stebėdamas paukščius, jų skrydžius, tyrinėdamas sparnų formas, priėjo prie išvados, kad lėktuvų sparnų plotis turi būti proporcingas kūno dydžiui ir svoriui. Jis norėjo įrodyti, kad žmogus, kaip ir paukštis, gali skraidyti.
Norėdamas tai įrodyti, konstravo oro balionus, didžiulius aitvarus, kuriais pats bandė skraidyti, po to ėmėsi projektuoti lėktuvų modelius su nejudančiais sparnais – vieną geriausių savo projektų aprašė studijoje „Menas skraidyti“.
Neatsiliko nuo bendraminčių
Domėdamasis skraidymo teorija, filosofija, A. Griškevičius parengė keletą skraidymo aparato projektų: vieną iš jų aprašė 1851 metais išleistoje knygelėje „Žemaičio garlėkys“. Šis skraidymo aparatas pavaizduotas knygos brėžiniuose: jis jungia oro balioną, plasnoklį ir lėktuvą.
1855 metais A. Griškevičius pastatė lėktuvą, kuris gerokai skyrėsi nuo jo aprašytojo: jis techniniais bei aerodinaminiais duomenimis labiau primena šiuolaikinių lėktuvų modelius.
A. Griškevičiaus darbai parodė, kad jis savo sugebėjimais neatsiliko nuo kitų šalių tų laikų aviacijos puoselėtojų ir kūrėjų, jo garlėkio projektas yra vienas pirmųjų Lietuvos aviacinės minties istorijos puslapių, todėl jis teisėtai laikomas aviacijos Lietuvoje pradininku.
Pademonstruotas filmas
Renginio metu pademonstruotas keturiasdešimties minučių trukmės Viekšnių gimnazijos moksleivių Agnės Marcinkevičiūtės, Eglės Šiaulytės, Eridanos Andriekaitės ir Kamilės Juodeikytės sukurtas filmas „Žmogus visais laikais ilgėjosi sparnų: nuo A. Griškevičiaus iki S. Dariaus ir S. Girėno“. Apie filmo kūrimą papasakojo K. Juodeikytė, jį kuriant moksleivėms vadovavo lietuvių kalbos mokytoja Gajutė Abelkienė, montuojant jį daug darbo įdėjo informacinių technologijų mokytojas Valdas Motuzas.
Šis viekšniškių filmas respublikiniame projekte „Tautos dvasios beieškant“ užėmė trečiąją vietą. Filmo pagrindinis herojus – aviatorius K. Inta, čia skamba dabar jau Anapilin išėjusio buvusio Viekšnių mokyklos direktoriaus, kraštotyrininko ir istorijos mokytojo Algirdo Gedvilo balsas.
