Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Pirmą ketvirtį namų ūkių finansinio turto vertė daugiausia didėjo dėl sparčiai augusios antrosios pakopos pensijų fonduose kaupiamo turto vertės. Šios rūšies turtas didėjo dėl didesnių įmokų ir dėl teigiamų investicijų rezultatų.
„Didėjantis naujų antros pakopos pensijų fondų dalyvių skaičius rodo, kad pamažu atgaunamas pasitikėjimas antros pakopos pensijų fondais“, – teigiama naujausiame SEB banko leidinyje „Namų ūkių finansinio turto barometras“.
Didėja pensijų fonduose kaupiamo turto vertė
Pirmą 2015 metų ketvirtį, palyginti su paskutiniu 2014 metų ketvirčiu, namų ūkių finansinis turtas, kurį sudaro namų ūkių indėliai finansų institucijose, taupymo lakštų vertė, bankų su akcijomis susietų obligacijų vertė, investicinių fondų vertė, pagal gyvybės draudimo ir savarankiško pensijų kaupimo sutartis sukauptos lėšos ir antros pakopos pensijų fonduose sukauptos lėšos, padidėjo 342 mln. eurų, arba 2,6 procento. Šiam pokyčiui didžiausią įtaką padarė 189 mln. eurų, arba 10,1 proc., išaugusi antros pakopos pensijų fonduose kaupiamo turto vertė.
„Į antros pakopos pensijų fondus pirmą 2015 metų ketvirtį „Sodra“ pensijų fondams pervedė penktadaliu (22 proc.) daugiau lėšų negu 2014 metų pirmą ketvirtį (atitinkamai 49 mln. eurų ir 40 mln. eurų). Labiausiai tam įtakos turėjo tai, kad dalyviams 2013 metais pasirinkus prisidėti savo lėšomis ir gauti valstybės papildomą įmoką į pensijų fondus įmokos padidėjo tik 2014 metų kovo mėnesį, kai „Sodra“ apskaičiavo ir pervedė įmokas už tų metų sausio mėnesio draudžiamąsias pajamas. Pirmą ketvirtį turto vertė augo ir dėl teigiamų investicijų rezultatų. Lietuvos banko duomenimis, nuo metų pradžios apskaičiuotas visų pensijų fondų grąžos svertinis vidurkis buvo 7,55 procento“, – teigia SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Turėtų kaupti lėšas savarankiškai
„Sodros“ duomenimis, šių metų pirmą ketvirtį maždaug trečdalį įmokų į antros pakopos pensijų fondus sudarė pačių dalyvių įmokos (15 proc.), kurios priklauso nuo dalyvio gauto darbo užmokesčio, ir įmokos iš valstybės biudžeto (18 proc.), kurios priklauso nuo vidutinio darbo užmokesčio.
„Tai, kad dalis iš valstybės biudžeto yra didesnė negu pačių dalyvių įmokos, rodo, kad tarp pasirinkusių dalyvauti antros pakopos pensijų fonduose prisidedant savo lėšomis daugiau yra tų, kurių darbo užmokestis yra mažesnis negu vidutinis. Tokiems žmonėms dalyvauti antros pakopos pensijų fonduose yra finansiškai naudingiau, kadangi į jų antros pakopos pensijų fondų sąskaitas iš valstybės biudžeto pervedama dalis, palyginti su jų pačių įmokomis, yra didesnė. Visgi didesnes negu vidutines pajamas uždirbantys žmonės, dėl kažkokių priežasčių pasirinkę dalyvauti antros pakopos pensijų fonduose neprisidedant savo lėšomis, norėdami užsitikrinti pakankamas pajamas, išėję į pensiją, turėtų kaupti lėšas pensijai savarankiškai“, – sako J. Varanauskienė.
Antros pakopos pensijų fondų dalyvių daugėja
Pirmą šių metų ketvirtį, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, 65 proc. padidėjo naujų antros pakopos pensijų fondų dalyvių skaičius. „Sodros“ duomenimis, šiemet pirmą ketvirtį naujais antros pakopos pensijų fondų dalyviais tapo 14,7 tūkst. žmonių, o atitinkamu pernykščių metų laikotarpiu – 8,9 tūkstančio.
„Aprimus kalboms apie naujas galimas antros pakopos pensijų fondų reformas, gyventojai drąsiau galėjo priimti sprendimus taupyti ir antros pakopos pensijų fonduose prisidėdami savo lėšomis“, – teigia J. Varanauskienė.
