Paminėta Juodojo kaspino diena

Lietuvos šaulių sąjungos Telšių apskrities Žemaitijos šaulių 8-osios rinktinės Mažeikių šaulių I kuopa, vad. Prano Trakinio, – nuolatinė tokių renginių dalyvė. Vaidos ZIGMANTIENĖS nuotr.

[nggallery id=195 template=caption]Ketvirtadienį Mažeikiuose, kaip ir visoje Lietuvoje, paminėta Juodojo kaspino ir Baltijos kelio diena. Kaip pažymėjo susirinkusieji, tądien susirenkama ne švęsti, o prisiminti, ši diena reiškia ir susitelkimą, pasmerkimą, ryžtą kovoti.

Ne švęsti, o paminėti

Paraginti šaulių kuopos, šauliai, tremtiniai, politiniai kaliniai, kiti mažeikiškiai ketvirtadienio popietę rinkosi į Švč. Jėzaus Širdies bažnyčią, kur aukotos šv. Mišios už žuvusiuosius už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, prisiminti tų dienų liudininkai. Po Mišių susirinkusieji pasuko į Nepriklausomybės aikštę.
Renginio organizatorius, Lietuvos šaulių sąjungos Telšių apskrities Žemaitijos šaulių 8-osios rinktinės Mažeikių šaulių 1-osios kuopos vadas Pranas Trakinis savo kalboje pabrėžė, kad jo įsitikinimu, kiek mus dvasiškai engtų, mes, lietuviai, esame nepalaužiami, o laisvė yra užkoduota mūsų genuose. Tądien žmonės susirenka ne švęsti, bet paminėti šią baisią tautos atidavimo vergijai datą, kad praeities kovotojų už laisvą Lietuvą patirtos kančios, idėjos neliktų užmirštos toli praeityje.
„Svarbu ne tik pažymėti, bet ir perduoti jaunesniajai kartai, kas buvo prieš 20, 30 ir tuos 73-ejus metus, kad istorija nebesikartotų, o ateitis būtų tik gražesnė ir šviesesnė“, – pažymėjo  kuopos vadas.
Kalbėjusiųjų žodžius palydėjo Mažeikių tremtinių ir politinių kalinių choro „Atmintis“, vadovaujamo Zitos Gužauskienės, dainos.

Aplankyta istorinė vieta.

Vėliau renginio dalyviai buvo pakviesti aplankyti Krakių miške esantį bunkerį, kuriame buvo įsikūrę ir nužudyti už mūsų laisvę kovoję partizanai.
Miškelyje, prie partizanų bunkerio ir žuvusių atminimui pastatyto paminklo, mažeikiškių šaulių vadas P. Trakinis kalbėjo, jog susirenkama čia tam, kad broliai, kritę už mūsų laisvę, žinotų, jog mes jų nepamirštame.
Iš patrankos nugriaudėjo trys salvės: už Laisvę, už Lietuvą, už kritusius kovotojus. Prie paminklo žuvusiems partizanams buvo uždegtos žvakutės, padėta gėlių. Liūdnas, bet prasmingas dainas šia proga susirinkusiesiems skyrė choras „Atmintis“, savo dainą atliko ir buvęs Mažeikių jaunųjų šauliukų vadas Dovydas Jokubauskis. Šiandien jis gyvena Kaune ir yra Lietuvos šaulių sąjungos Kauno apskrities Vytauto Didžiojos šaulių 2-os rinktinės štabo pareigūnas.
Vaikinas „Santarvei“ sakė, kad jam ši diena visuomet buvo viena reikšmingiausių Lietuvoje minimų datų. Jis įsitikinęs, kad Baltijos kelias yra ypatingas reiškinys, parodęs, jog mes mokame būti vieningi ir mylime savo laisvę.
„Jeigu mums pradėjo stigti vienybės, jeigu mūsų vis daugiau išvažiuoja į užienį, jeigu mes vis labiau svetimėjame, tai nereiškia, kad taip bus visą laiką… Reikia, kad praeitų kažkiek metų…“ optimistiškai nusiteikęs buvęs mažeikiškis.
Šventės dalyvis, garbės šaulys, buvęs politinis kalinys Augustinas Mylė „Santarvei“ prisipažino, kad jam ši kiekvienais metais pažymima diena vis kitokia. Tačiau jos svarba su metais nesumenko.