Pasak Gitano Bačiulio, kaip atremti užpuoliką, nebuvo laiko galvoti. Viską lėmė akimirkos, tad svarbu jų metu nepasimesti. Sigito STRAZDAUSKO nuotrauka
Buvęs Mažeikių krepšinio komandos žaidėjas net baisiausiame sapne negalėjo susapnuoti, kad antrosios šių metų dienos vakarą teks susigrumti su užpuoliku, kuris kėsinosi ne tik į sportininko, bet ir į jo mažametės dukters gyvybę.
Viską lėmė sekundės
Dvejus metus mūsų miesto klube rungtyniavęs ir Nacionalinės krepšinio lygos bronzos apdovanojimus pelnęs 29-erių metų Gitanas Bačiulis tomis dienomis su šeima lankėsi pas tėvus, gyvenančius Akmenės rajone, Ventos kaime.
Apie pusę aštuonių vakaro kartu su trečius metus einančia dukrele vyras nuėjo į sodybos teritorijoje esančią pokylių salę. Tėvelio prižiūrimas vaikas žaidė distanciniu pulteliu valdomu automobiliu, kai pro duris įsiveržė nepažįstamas vyriškis, užsidėjęs žaislinius akinius bei rankoje laikantis peilį. Vyras pakišo peilį vaikui po kaklu.
„Iš pradžių kilo mintis, kad kažkas taip nori pajuokauti, bet kai pamačiau, kad tai nepažįstamas žmogus ir dar rankoje turintis peilį, ši mintis iš galvos greitai išlėkė.
Gal padėjo tai, kad sportuoju, tačiau iki tos vietos, o mus skyrė kokie aštuoni metrai, nuskriejau per akimirką ir parverčiau vyrą ant žemės. Pasikartosiu, tai truko sekundes“, – prisiminė košmarą krepšininkas.
Plačiau skaitykite ketvirtadienio laikraštyje.
