„Dabar svarbu išgyventi šį sunkų laikotarpį, o vėliau bus ir stovyklų, ir renginių“, – pristatydamas Lietuvos šaulių sąjungos Žemaitijos 8-osios šaulių rinktinės veiklą, sakė jos vadas Julius Svirušis.
Moko ginti Tėvynę
Lietuvos šaulių sąjunga – valstybės remiama ir padedanti užtikrinti nacionalinį saugumą savanoriška sukarinta pilietinės savigynos asociacija, kuri buvo įkurta 1919 m.
Šiuo metu Lietuvos šaulių sąjungą sudaro 10 rinktinių, jos sudarytos teritoriniu principu. „Žemaitijos 6-ąją šaulių rinktinę sudaro Telšių, Mažeikių, Rietavo, Plungės, Varnių ir Alsėdžių kuopos, šiuo metu rinktinė vienija beveik 900 šaulių. Gausiausia rinktinėje yra Mažeikių kuopa, joje – beveik 300 narių, didžiąją jų dalį sudaro jaunieji šauliai“, – rinktinę apibūdino jau septintus metus jai vadovaujantis J. Svirušis.
Traukia praktiniai užsiėmimai
Dalyvauti šaulių veikloje, pasak rinktinės vado, lėmė jo noras išbandyti save šioje srityje bei tai, kad jis pritarė šaulių deklaruojamoms nuostatoms.
„Baigęs Karo akademiją, dvejus metus Alsėdžių mokykloje, kurioje didelis dėmesys skiriamas karybai, dirbau pilietinio gynybinio ugdymo instruktoriumi. Pamačiau, kad vaikus traukia karyba –Alsėdžių jaunųjų šaulių būrelis tuomet išaugo iki beveik šimto narių“, – pasakojo J. Svirušis.
Pasak šaulių rinktinės vado, žvelgiant iš moksleivių pozicijos, matėsi, kad jiems tai, kas susiję su pavojais, ginklais, ekstremaliais pojūčiais, yra įdomu. O nuo mokytojo priklauso, kaip šių praktinių užsiėmimų metu pavyks ugdyti moksleivių patriotiškumą ir pilietiškumą. Praktinė veikla, patirtis – daug geriau negu sausa teorija.
Pradiniai kursai
Daugelį naujų narių į būrius atveda noras išreikšti, išbandyti save, o šiuo laikotarpiu, kai geopolitinė situacija yra paaštrėjusi, – ir noras sužinoti, kokiais būdais galima apsiginti, išmokti naudoti ginklą, įgyti pradmenų. Rinktinėje laukiami ne tik karinę tarnybą baigę jaunuoliai, bet ir tie, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių jos neatliko, neturi galimybių būti kariais savanoriais.
„Tie, kas yra atlikę karinę tarnybą, pas mus toliau tobulina pasirengimą, o tie, kurie nėra tarnavę, iš pradžių praeina pradinį šaulių parengimo kursą. Mūsų rinktinėje pradinis šaulio kursas vyksta devynias paras, būsimam šauliui tikrai yra pakankamai medžiagos, kurią reikia įsisavinti. Tai žinios apie ginklus, rikiuotės pradmenys ir panašiai“, – kalbėjo J. Svirušis.
Jaunuoju šauliu galima būti nuo 11 metų, 18-os metų jau tampi Šaulių sąjungos nariu, o daugiau jokio amžiaus cenzo nėra. Vyriausias Žemaitijos 8-osios šaulių rinktinės narys šiuo metu – 93-ejų metų vyriškis iš Telšių kuopos.
Planus koreguoja karantinas
Kiekvienų metų sausį šaulių rinktinėse sudaromas metų veiklos planas, jame būna numatyti kariniai, pilietiniai ir kultūriniai renginiai. Šiuo planu ir vadovaujamasi. Iki karantino žemaičiai šauliai ir jaunieji šauliai spėjo pasivaržyti šaudymo varžybose, Balsiuose vyko jaunųjų šaulių stovykla.
„Karantinas sumaišė nemažai planų – balandį buvo numatyta jaunųjų šaulių stovykla Balsiuose, kurioje turėjo būti apie 150 dalyvių, gegužę – visos Lietuvos jaunųjų šaulių sporto žaidynės, birželį – dar viena stovykla. Manau, kad tai bus atšaukta. Tikiuosi, kad pagal planą pavyks stovyklą suorganizuoti rugpjūtį, dar vieną – iki metų pabaigos“, – apie pasikeitusius planus kalbėjo rinktinės vadas.
J. Svirušis tikisi, kad žmonės bus sąmoningi. Jei virusas neplis, šaulių renginiai vyks dar šiais metais.
Tapo išbandymu
Karantinas tapo išbandymu – rinktinės šauliai Žemaitijos regione patruliavo policijos prašymu.
„Mes esame labiau informaciniai patruliai – priminėme, kad žmonės privalo dėvėti kaukes, nesibūriuoti, laikytis atstumų, paisyti kitų reikalavimų. Šauliai šeštadieniais ir sekmadieniais patruliuoja po du, stebi žmonių lankomas vietas. Kilus incidentams, pasitelkiame policijos pareigūnus ar savivaldybių viešosios tvarkos skyrių specialistus. Galime tik džiaugtis – žmonės supratingi, užtenka priminimų, kol kas griežtų priemonių imtis nereikėjo“, – pasakojo rinktinės vadas.
Telšių kuopos šauliai budi ir Telšių mobiliajame patikros punkte – medikai dirba savo darbą, o budintys šauliai pasitinka transporto priemones, įspėja vairuotojus neatidaryti langų, patikrina dokumentus, leidimus ir tai, ar žmogus laiku atvyko pasitikrinti.
Populiarios naktinės stovyklos
J. Svirušis pažymėjo, kad Mažeikių šaulių kuopa turi aktyvų vadą Praną Trakinį. Jis yra susikoncentravęs į istorinę atmintį, į veiklą, kuria įamžinamas ir pagerbiamas žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimas.
Pasak rinktinės vado, jaunimą į šaulių veiklą traukia šie motyvai: ginklai, drausmė ir rikiuotė (šių dalykų jauni žmonės negali gauti mokyklose ar kituose būreliuose) bei galimybė dalyvauti vasaros ar naktinėse stovyklose. Į stovyklas susirenka daug jaunimo, yra galimybė bendrauti, susipažinti su bendraamžiais iš kitų rajonų.
„Ruošdamas pastarųjų trejų metų ataskaitą pastebėjau, kad ypač populiarios naktinės stovyklos. 2017 metais jų mūsų rinktinėje vyko dvi, po metų – keturios, o pernai – net septynios. Manau, kad po karantino vėl bus didžiulis noras bendrauti, todėl dabar svarbu išsaugoti save, artimuosius, išgyventi šį laikotarpį ir nesusirgti“, – apibendrino J. Svirušis.
