Sigito STRAZDAUSKO nuotrauka
Prasidėjus šalčiams, vandens telkiniai storiau ar ploniau pasidengė pirmuoju ledu.
Specialistai primena – tai ne tik džiaugsmas vaikams ar poledinės žūklės mėgėjams, bet ir grėsmingas pavojus.
Pirmasis ledas – pirmosios tragedijos
Nuo praėjusio savaitgalio Plungės rajone narai ir ugniagesiai gelbėtojai ieško nuskendusios aštuonmetės mergaitės.
Įtariama, kad ji čiuožinėjo ant Babrungo upės, kuri buvo užšalusi tik prie kranto, ledo ir nuskendo. Antradienį upę žvalgė net devyni narai, tačiau iki trečiadienio kūnas dar nebuvo rastas.
Panaši tragedija praėjusių metų kovą įvyko ir mūsų rajone – važiuodamas Varduvos upės ledu dviračiu, įlūžo ir nuskendo 48-erių metų vyriškis.
Užpernai sausį mažeikiškiai ugniagesiai gelbėtojai iš Ventos upės ištraukė skendusią 48-erių metų mažeikiškę.
Atsako pats žmogus
Pareigūnai pataria būti kantriems, palaukti dar kelias dienas, kalbėti apie tai su savo draugais, pažįstamais ir vaikais.
„Antradienį agentūros pareigūnai vyko žvalgyti padėties Šerkšnėnų tvenkinyje bei Sedos ir Plinkšių ežeruose, ledas buvo jau pakankamai storas, apie dešimt centimetrų. Sutikome vieną kitą žvejį, visi jie turėjo žvejo bilietus bei saugos priemones – smaigus“, – informavo rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Nilius Kupliauskas.
Jis žiemos pramogų mėgėjams priminė, kad storas ledas yra tik tuose vandens telkiniuose, kur vanduo stovintis. Upė yra pavojingesnė, vanduo prateka ir ledo sluoksnis vietomis gali būti gerokai plonesnis, tad yra tikimybė įlūžti.
Aplinkosaugininkai gali tik patarti, baudomis sudrausminti žmones, rizikuojančius sveikata ar gyvybe, – kitokių galių jie neturi.
„Tad kiekvienas žmogus pats numato buvimo ant ledo rizikos laipsnį“, – sakė N. Kupliauskas.
Tiesa, efektyvi žvejų gelbėjimosi priemonė – smaigai, su kuriais lengva įsikabinti į ledą net nuo šalčio sugrubusiomis rankomis, – privalomas kiekvieno poledinės žvejybos mėgėjo atributas.
Už tai, kad žvejybos metu jų neturima, gresia bauda nuo 25 iki 200 litų.
Būtinos saugumo priemonės
Ugniagesiai gelbėtojai primena, kad ant pirmojo ledo meškerioti saugiau su draugu, tačiau būriuotis keliems žvejams vienoje vietoje pavojinga (kultūringas žvejys niekada nekirs eketės arčiau nei 5 metrai nuo kito žvejo).
„Einant ledu nieko nereikia neštis ant pečių, geriau neštis rankose arba vilkti ledu. Netikėtai įlūžus, viską paleidus iš rankų, bus lengviau kepurnėtis ant ledo ir šliaužti kranto link.
Poledinės žūklės mėgėjams būtina turėti gelbėjimosi priemonių. Pavyzdžiui, virvę su svareliu, kurią galima būtų numesti skęstančiajam ar gelbėtojams. Gelbėjimo liemenė apsaugos ne tik nuo vėjo, bet ir neleis nugrimzti po ledu“, – patarė rajono Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkas Vytautas Narkus.
Civilinės saugos specialistai pataria:
Pirmuoju ledu vaikščioti reikia atsargiai, velkant koją už kojos ir neatitraukiant nuo ledo padų. Kojos turi būti išskėstos pečių platumu. Tada žmogaus svoris vienodai pasiskirsto didesniame plote.
Patartina vengti mažai pažįstamų vietų ir niekada neišleisti ant ledo vienų vaikų.
Ledas tame pačiame vandens telkinyje ne visur gali būti vienodas, patartina aplenkti vietas, kur ledas balzganas arba ruplėtas, ir vengti šaltiniuotų arba srovės paplautų vietų.
