Pirmasis šalies savanoris E. Vilimas: „Radau savo vietą gyvenime“

Devynis mėnesius savanoriškai tarnavęs E. Vilimas pasirinko profesionalaus kario kelią. Nuotr. iš asmeninio archyvo

Pirmasis Lietuvoje į atnaujintą privalomąją karinę tarnybą savo noru tarnauti išėjęs viekšniškis Ernestas Vilimas su kariuomene susiejo savo gyvenimą – prieš trejus metus savanoriu tapęs vaikinas ir šiuo metu tarnauja šalies karinėse pajėgose.

Viskas susiklostė savaime

Savanorišką pradinę karinę tarnybą viekšniškis pasirinko 2015 metais, kai dėl įvykių Kryme buvo atnaujinta šauktinių institucija. Jis įvardijamas kaip pirmasis šalies savanoris.
„Jau praėjo treji metai, viską sunku atsiminti. Tačiau jau tada, būdamas devyniolikmetis, galvojau apie profesionalaus kario kelią, nors iki tol nedalyvavau jokioje karinėje veikloje. O čia viskas susiklostė savaime – atsinaujino privalomoji karinė tarnyba ir tik likimas lėmė, jog mano prašymas atlikti karinę tarnybą savo noru buvo pirmasis“, – „Santarvei“ pasakojo viekšniškis, su kuriuo susisiekėme ketvirtadienį.
Tas faktas, kad jis tapo pirmuoju savanoriu, Ernestui suteikė vienintelę privilegiją – 2015 metų vasarą Vilniuje vykusioje iškilmingoje NATO vadavietės Lietuvoje atidarymo ceremonijoje jis iškėlė Lietuvos vėliavą. Kitų privilegijų ar nuolaidų per visus devynis tarnybos mėnesius Ernestas sakė nepajutęs ir neprašęs.

Tarnauti nebuvo sunku

Karys pripažįsta, kad į nežinią tikrai nėjo – apie tarnybą išklausinėjo tiek tėvo, tiek brolio, kurie jau buvo tarnavę. Kario dalią lengvino tai, kad tarnauti visi buvo susirinkę savanoriškai, visi buvo motyvuoti – žinojo, kur atėjo ir ko siekia.
„Būsimus šauktinius galiu nuraminti – nereikės sukti galvos, ką vežtis, ką įsidėti į tarnybą. Viskas yra aiškiai išdėstyta laiške būsimam kariui. Tu neišeini į nežinomybę, kaip girdėjau iš pasakojimų apie sovietinę kariuomenę. Gal tik prieš tarnybą reiktų šiek tiek sustiprėti fiziškai – yra lengviau, kai pats pabėgioji krosus, pagerini ištvermę. Tai juk būtina ne vien būsimiems šauktiniams, tai būtina kiekvienam save gerbiančiam vaikinui“, – kalbėjo E. Vilimas.
Tarnauti sunku nebuvo, tik pirmosiomis tarnybos dienomis buvo sunku priprasti prie miego režimo, prie dienotvarkės, tačiau tai ilgai neužtruko.
Anot Ernesto, visko yra išmokstama, o jeigu esi drausmingas, atsakingas ir disciplinuotas, tai tokiam žmogui visada ir visur yra gerai.

Vienintele privilegija Ernestas Vilimas (pritūpęs dešinėje) įvardijo iškilmingą vėliavos pakėlimą NATO vadavietės Lietuvoje atidarymo ceremonijoje. Nuotr. iš asmeninio archyvo

Suteikia pasitikėjimo

Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje Rukloje tarnaujančiam 21-erių metų viekšniškiui šauktinio tarnyba davė nemažai – įgyta pasitikėjimo savimi, suformuotas brandesnis požiūris į gyvenimą, nekalbant apie čia suteiktą fizinį pasirengimą ir ištvermę.
„Atrodytų, net tokie nereikšmingi dalykai, kaip lovos pasiklojimas, drabužių lyginimas, grindų plovimas, batų priežiūra ir pan., kuriuos būtų galima vardyti ir vardyti, tampa neatsiejama tavo gyvenimo dalimi, įpročiu, užduotimis, kurią tu turi padaryti pats.
Jeigu civiliniame gyvenime kartais pritingi ką nors padaryti, kariuomenėje tai yra būtinybė. O čia įgytos žinios ir suformuoti įpročiai išlieka ilgam“, – tvirtino Ernestas.
Kario manymu, daugelį vaikinų ir merginų šauktinio tarnyba pakeičia į gerą, užgrūdina, tad paskui yra paprasčiau įveikti visus gyvenime pasitaikančius sunkumus.

Tarnybos nereikia bijoti

2015-aisiais „Santarvės“ paklaustas, ar, baigęs šauktinio tarnybą, norėtų tęsti profesinę karjerą kariuomenėje, E. Vilimas atsakė tokio tikslo sau nekeliantis – matantis ir kitų gyvenimo kelių. Tačiau ir tuomet vaikinas neatmetė galimybės likti kariuomenėje.
Kalbintas apie jau dvejus metus trunkančią profesionalią tarnybą, karys į ilgas kalbas nesileido. Viską apibūdino keliais žodžiais: „Radau savo vietą gyvenime“.
Buvęs pirmasis atnaujintos privalomosios karinės tarnybos savanoris sako, jog tarnybos nereikia bijoti – jeigu jau patekai į šauktinių sąrašą ir jeigu atitinki visus kriterijus, būtina ją atlikti.
Šiais metais planuojama pašaukti 3,8 tūkst. karo prievolininkų. Trečiadienį Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pristatė Karšto apsaugos ministerijos parengtą visuotinės karo prievolės įvedimo galimybių vertinimą.