Vilkai – valstybės nuosavybė, o jų nuskriaustieji palikti likimo valiai. Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Ketūnų kaimo gyventojas neteko savo trejų metų avino, kurį naktį sudraskė vilkai. Rajone nėra institucijos, galinčios pagelbėti žmonėms, kuriems plėšrūnai pridarė žalos. Aplinkosaugininkai tvirtina, kad vilkų mūsų rajone nėra daug, o jų medžioklė reguliuojama limitais.
Valdžios atstovai nuo vilkų kenčiantiems ūkininkams siūlo kreiptis į draudimo bendroves.
Avino neteko po nakties
Trejų metų mėsinio avino Ketūnų kaimo gyventojas Stanislovas Strazdauskas neteko praėjusio antradienio naktį.
„Turiu avį ir aviną, kurie buvo papratę laikytis ir ganytis kartu su jaučiais. Antradienio vakarą avį parsivedžiau prie namų, pririšau, o avinas nakčiai nubėgo pas jaučius. Trečiadienio rytą ganykloje prie krūmų beradau tik jo liekanas.
Jas sušėriau šunims. Nuostoliai nemaži, bent šašlykų būčiau ne vieną kilogramą užsiraugęs“, – apgailestavo Stanislovas.
Ūkininkas pasibėdojo, kad vilkai nuostolių jam padaro jau kelinti metai: beveik kasmet nuneša po aviną. Neramu ir kitiems ketūniškiams: tai vienam veršį papjauna, tai kitam avį.
„Pats tai aš tų vilkų nemačiau, tačiau kaimynai pasakojo matę – sėdi ant keliuko pamiškėje ir stebi. Palankios jiems vietos čia pas mus – laukai, krūmai, netoliese Plinkšių miškas“, – pasakojo S. Strazdauskas.
Vilkų medžioklei – limitai
Žalgirio giria, Balėnų miškai, Sedos giria ir Raudonosios pelkės apylinkės – vietoves, kur mūsų rajone pastebėti vilkai, išvardijo Mažeikių medžiotojų ir žvejų draugijos vadovas Egidijus Virkutis.
„Tikslios apskaitos nėra, tačiau kituose būrelių plotuose medžiotojai šių gyvūnų nėra pastebėję. Nusiskundimų dėl užpuolamų naminių gyvulių nesame gavę, o ir rankos mums surištos: Aplinkos ministerija yra nustačiusi vilkų medžioklės limitą“, – pasakojo draugijos vadovas.
Vilkus galima medžioti nuo spalio penkioliktosios iki balandžio pirmosios. Išnaudojus nustatytą vilkų sumedžiojimo limitą, vilkų medžioklės sezonas nutraukiamas anksčiau.
„Aplinkos ministerija šalies mastu pernai buvo nustačiusi keturiasdešimties sumedžiotų vilkų limitą, kuris buvo išnaudotas jau vasario devynioliktąją. Mūsų rajono medžiotojai spėjo sumedžioti tik vieną vilką. Vilkų sezono metu kiekvieną savaitę siunčiami pranešimai apie sumedžiotus šiuos žvėris, ministerija skaičiuoja, ir kai išnaudojamas limitas, ministro įsakymu vilkų medžioklė nutraukiama“, – informavo Mažeikių aplinkos apsaugos agentūros vyresnysis inspektorius Alfredas Nicius.
Pavyzdžiui, šiemet, sumedžiojus keturiasdešimt vilkų, jų medžioklė baigta vasario devynioliktąją, 2009 metais, kai limitas buvo 37 vilkai (mažeikiškiai tais metais sumedžiojo du vilkus), medžioklė baigėsi sausio dešimtąją, 2008 metais vilkų medžioklės limitas buvo 31 vilkas, medžioklė baigta sausio dvyliktąją, mažeikiškiai sumedžiojo vieną vilką.
Aplinkos ministerijos duomenimis, užpernai Lietuvoje buvo 577 vilkai, pernai jų padaugėjo iki 739.
Tarpininkauja komisija
Rajono Savivaldybė nukentėjusiems nuo vilkų ūkininkams taip pat negali niekuo padėti.
Pasak rajono Žemės ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto Eimanto Salatkos, ūkininkai dažniausiai kreipiasi dėl kanopinių miško gyvūnų padarytų nuostolių. Tada sudaroma komisija, kuri patvirtina faktą ir tarpininkauja tarp ūkininko ir medžiotojo dėl nuostolių atlyginimo.
„Mūsų rajone pernai buvo toks vienas atvejis. Nuostolius nustato pats ūkininkas, mes tik esame tarpininkai, siekiant abipusio sutarimo. Esame gavę žinių, kad vilkai padaro nuostolių, tačiau jie yra limituotai medžiojami miško gyvūnai, ir medžiotojai laisvai jų negali medžioti, todėl šiuo atveju už nuostolius neatsako“, – paaiškino E. Salatka.
Vienintelė išeitis – draudimas
Savivaldybės vicemeras Jonas Siminkevčius taip pat teigė, kad nuo plėšrūnų nukentėjusiems ūkininkams padėti negali.
„Aplinkos ministerija rinko duomenis ir paaiškėjo, jog iš mūsų rajono jau kelerius metus pranešama, kad vilkai gyvulių nedrasko. Padėti ūkininkams niekuo negalime, manau, vienintelis būdas išvengti nuostolių – apdrausti gyvulius nuo tokios nelaimės“, – sakė vicemeras.
Kai kurios savivaldos imasi pačios spręsti problemą. Pavyzdžiui, Biržų rajono savivaldybė yra nutarusi nuo vilkų nukentėjusiems žmonėms iš Kaimo rėmimo programos atlyginti 40 proc. patirtos žalos. Beje, programą, skirtą ūkininkams remti (neprocentinei paskolai, nukentėjusiems nuo stichinių nelaimių), turi ir Mažeikių rajono savivaldybė. Tačiau apie plėšrūnų padarytą žalą joje neužsimenama.
Draustis neskuba
Draudimo brokerio „Rinkos spektras“ pardavimų vadovas Pranas Noreika informavo, kad kitos keturios draudimo bendrovės sutarčių dėl vilkų padarytų nuostolių atlyginimo nesudarinėja.
„Santarvė“ išsiaiškino, kad apsidrausti nuo plėšrūnų žalos vis dėlto galimybių yra. AB „Lietuvos draudimas“ informavo, kad apdraudus galvijus, vilkų jiems padaryti nuostoliai, kaip ir atvejai, kai ūkininko galvijai nukenčia nuo ugnies, nuo vagystės ar piktavališko sunaikinimo trečiųjų asmenų, taip pat yra draudiminis įvykis ir bendrovė po to atlygina nuostolius.
Tačiau mažeikiškiai draustis nuo žvėrių daromos žalos neskuba.
Kompensacijos mechanizmas tik rengiamas
Šiuo metu Gamtos tyrimų centras rengia „Vilkų populiacijos valdymo planą“, kuriame bus pasiūlytas mūsų šaliai tinkamiausias vilkų padarytos žalos kompensavimo mechanizmas. Vilkus ginančios organizacijos teigia, kad veiksmingiausios naminių gyvulių apsaugos priemonės nuo vilkų – ant elektrinio piemens pakabintos vėliavėlės, kurios neturi siekti žemės, kad vėjo būtų lengvai judinamos, bei bandos apsaugai naudojami šunys.
Vilkų gynėjai teigia, kad sunaikinus vilkų populiaciją, kiltų grėsmė: vilkai sumedžioja ligotus laukinius žvėris, užkerta kelią kiaulių maro, trichineliozės, pasiutligės ir kitų pavojingų ligų protrūkiui.
Gyvulius vilkai užpuola tik tamsiuoju paros metu, dažniausiai nuo rugpjūčio vidurio iki spalio vidurio, taip elgiasi dėl to, kad vasaros pabaigoje ima trūkti maisto gerokai paaugusiems jaunikliams iššerti. Sėkmės atveju vilkai į tą pačią ganyklą gali grįžti po keletą kartų iš eilės.
