Sigito STRAZDAUSKO nuotrauka
Vietos valdžios rinkimuose didesnių ar mažesnių nuostolių patyrė visos tradicinės partijos, konstatuoja politologai.
Stiprėja nepartinės struktūros
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) politologas Alvidas Lukošaitis skaičiuoja, kad visuomeniniai rinkimų komitetai nugraibė apie 8 proc. rinkėjų balsų, kai ankstesniuose rinkimuose panašios struktūros surinko perpus mažesnę balsų dalį.
„Nepaisant to, kad kiekviena partija sakys, kad laimėjo, tačiau po tiesioginių rinkimų konservatoriai, socialdemokratai turi mažiau merų postų, liberalai turi tiek pat. Antro turo rezultatai rodo, kad struktūrinis požiūris į partijas, kaip demokratijos institucijas, apskritai yra žemas. Kai turime rinkimus, kuriuose galima rinktis ne tik iš partijų, labai nemažai balsų nueina neva nepartiniams kandidatams ir sąrašams“, – pažymi ir politologas Mažvydas Jastramskis.
„Darbiečių“ pralaimėjimą vadina stebuklu
Anot politikos mokslų eksperto, didžiausi rinkimų pralaimėtojai po antro rinkimų turo nesikeičia – tai Darbo partija ir „Tvarka ir teisingumas“.
„Darbiečių“ kandidatų į merus pralaimėjimą Kėdainiuose ir Švenčionyse politologai apskritai vadina stebuklu.
Tačiau politinės mirties ir išsivaikščiojimo šioms dviem partijoms kol kas nežadama – „tvarkiečiai“ ir „darbiečiai“ Seimo rinkimuose turėtų kiek atsitiesti, mano A. Lukošaitis.
„Egzistuoja tarsi taisyklė, kad įprastinės partijos prie balsų, gautų savivaldoje, Seimo rinkimų metu prisideda 50–60 tūkst. balsų. Visuomeninių rinkimų rezultatai sureikšminami – tai tik krestelėjimas. Seimo rinkimuose didžiosios partijos bus pagrindiniai žaidėjai, jos didins rinkėjų gretas, tik klausimas, kaip persiskirstys balsai“, – svarsto politologas.
Intrigą kuria Liberalų sąjūdis
Kairioji partinės sistemos pusė, ekspertų nuomone, šiuo metu daug aiškesnė – čia nematyti ryškių konkurentų socialdemokratams, o didžiąją intrigą kuria Liberalų sąjūdis, alsuojantis kitoms partijoms į nugarą.
Netikėtumų Seimo rinkimuose politologai nežada, tačiau neatmeta, kad renkant parlamentą iki 200 tūkst. rinkėjų balsų galėtų gauti bet koks naujas darinys.
