Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Jonas Guzavičius. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Keletą pastarųjų mėnesių visos suinteresuotos šalys – darbdaviai, profsąjungų bei darbuotojų atstovai – išsamiai aptarinėja 158 puslapių dokumentą – naujojo Darbo kodekso projektą. Ketvirtadienį sostinėje „Solidarumo“ rengiamame forume, į kurį pakviesti profesinių sąjungų susivienijimai, taip pat – verslo organizacijos, vieną iš pranešimų apie esmines naujojo Darbo kodekso nuostatas pristatys Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas, Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos vadovas Jonas Guzavičius.
Renginio išvakarėse jis atsakė į keletą naujienų agentūros ELTA klausimų.
– Kol kas daugiausiai kritikos Darbo kodekso rengėjams būtent dėl darbo santykių liberalizavimo išsako profesinės sąjungos, o kaip tai vertina pramonininkai?
– Visų pirma derėtų patikslinti pačią sąvoką. Liberalumas reiškia laisvę: noriu, – vykdau, noriu, – ne. O čia kalbama apie darbo santykių lankstumą, apie įstatymus, kurių reikia laikytis. Pramonininkams ir dabartinis Darbo kodeksas per daug nekliūva. Jo laikantis galima dirbti, ir dirbama. Jis nėra pagrindinė kliūtis, jei norima vystytis. Svarbu išsiaiškinti, ar šiuo metu galiojantis Darbo kodeksas atitinka pokyčius, kurie vyksta globaliame pasaulyje. Tai – valstybės diskusijos esmė, Lietuvos konkurencingumo problema. Kol kas konkurencingumas – per menkas, darbo santykiai, pati aplinka jam didėti nėra palankūs.
Buvom į diskusiją pakvietę vieną iš Darbo kodeksą rengusios darbo grupės narių – Vilniaus universiteto docentą, darbo santykių specialistą Justiną Usonį, kuris pristatė kuriamą socialinį modelį. Mes labiau gilinomės į darbo santykių lankstumą. Darbo kodeksas – sudedamoji socialinio modelio dalis, o darbo santykių lankstumas – viena iš septynių naujojo kodekso esminių nuostatų dimensijų. Svarbiausia ir todėl neabejotinai sulaukusi daugiausiai diskusijų. Lygiai taip ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos darbo santykių komitetas išanalizavo naujojo Darbo kodekso projektą ir jo rengėjams pateikė atskirų asociacijų, didžiųjų šalies įmonių personalo vadovų pastabų bei pasiūlymų.
– Ir tarp tų pasiūlymų buvo tai, kas dirbantiesiems nekelia optimistinių minčių, – galimybės darbdaviams sudaryti daugiau įvairių darbo sutarčių, tarp jų – įteisinti (iki 2 metų trukmės) susitarimą dėl terminuoto naujai priimtų darbuotojų darbo, taip pat – trumpesnis laikas iki atleidimo iš darbo (po įspėjimo), pagaliau, – daugiau viršvalandžių, tai samdomieji tikrai nematys jiems naudingų naujovių?
– Lietuvos pramonininkų konfederacija siūlo darbo grafikų individualizavimą, laisvo darbo režimo nustatymą, nes šiuo metu galiojantis darbo laiko trumpinimo ir ilginimo mechanizmas yra per sudėtingas. Siūlome naujuoju Darbo kodeksu nustatyti lankstesnę darbo dienos ir savaitės trukmę, paliekant įprastinę darbo laiko normą – 40 valandų. O vidutinis darbo laikas (su viršvalandžiais) per savaitę neturėtų būti ilgesnis nei 48 valandos. Iš to būtų tokia nauda: didesnis įmonių darbo produktyvumas, galimybės reaguoti į apimčių svyravimus, darbuotojai turėtų galimybę darbo laiką priderinti prie asmeninių įsipareigojimų.
Įteisinus galimybę naujai priimamiems darbuotojams sudaryti terminuotą sutartį iki 2 metų bet kokio pobūdžio darbams, didėtų investicijos, padaugėtų darbo vietų bei galimybių įsidarbinti. O tai reiškia, kad mažėtų nedarbas, augtų įmonių konkurencingumas, didėtų atlyginimai, daugiau mokesčių surinktų valstybės biudžetas. Pramonininkų nuomone, turėtų būti trumpinami ir įspėjimo dėl atleidimo iš darbo terminai: 1 mėnuo, kai dirbta ilgiau nei metus, bei pusė mėnesio (jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau nei metus). Tačiau darbuotojams, kuriems iki senatvės pensinio amžiaus likę mažiau nei 5 metai, įspėjimo terminai dvigubinami. Didesnes garantijas siūlome tiems, kurie pensinio amžiaus sulauks mažiau nei po 2 metų (įspėjimo terminai trigubinami).
– O kaip šiuo atveju tvarkomasi kitose valstybėse?
– Panašiai taip, kaip siūlo Lietuvos pramonininkų konfederacija Darbo kodekso rengėjams. Nes kol kas pas mus, Lietuvoje, pernelyg aukšti atleidimo kaštai, per ilgas įspėjimo laikotarpis, sudėtingas pats darbo sutarties nutraukimo procesas, beveik neįmanoma atleisti kai kurių socialinių grupių atstovų iš darbo, nors ir būna akivaizdu, kad jų darbo rezultatas – pernelyg menkas.
Kol kas pas mus sutartis su tais, kuriems iki teisės gauti senatvės pensiją liko ne daugiau nei 5 metai, su neįgaliaisiais, nepilnamečiais, darbuotojais, auginančiais vaikų iki 14 metų, gali būti nutraukiama tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus. Mes siūlome šią nuostatą panaikinti. Nes privilegijos įteisinimas reiškia, kad darbdavys, dėl objektyvių priežasčių mažindamas darbuotojų skaičių, neturi teisės pasirinkti dirbti tuos aukštos kvalifikacijos specialistus, kurie gerai, našiai ir rezultatyviai dirba. O tokios nuostatos yra diskriminacinės darbdavių atžvilgiu.
Sutinkame, kad darbuotojui turi būti išmokama tam tikra išeitinė išmoka, kuri padėtų pragyventi tam tikrą laikotarpį iki naujo darbo susiradimo. Tačiau nustatytos 4, 5 ar 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmokos yra neproporcingai didelės. Jos finansiškai skausmingos ne vien darbdaviams, bet ir tiems, kurie pasilieka toliau dirbti.
Tarp kitko, pagal Estijos darbo įstatymų nuostatas, jei teismas ar individualių darbo ginčų komisija nustato, kad atleidimas buvo neteisėtas, darbuotojas į darbo vietą gali būti grąžintas tik darbdaviui sutikus. Jeigu šis nesutinka, tuomet neteisėtai atleistam darbuotojui išmokama 3 mėnesių atlyginimų dydžio kompensacija.
– Ar tikrai Trišalė taryba jau yra pritarusi kai kuriems pasiūlymams, kurie atsispindės naujajame Darbo kodekse?
– Teisybė. Pritarta dėl draudėjo darbuotojų vidutinio nuasmeninto darbo užmokesčio (skaičiuojant valandinį vidutinį atlyginimą) išslaptinimo. O tai, tikėkimės, padidins asmenų suinteresuotumą domėtis savo darbdavio mokamų atlyginimų vidurkiais bei sudarys sąlygas kovai su nedeklaruotu darbu.
Visi socialiniai partneriai pritarė ir Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo galimam papildymui (projektui). Atsižvelgiant į Darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos pateiktas pastabas bei pasiūlymus, nutarta: valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atlygina 10 draudžiamųjų pajamų dydžių neturtinę žalą. Be to, įmonėms, kuriose nebuvo sunkių ar mirtinų nelaimingų atsitikimų, Sodros tarifas lieka nepasikeitęs, kuriose tokių įvykių buvo, – vienus metus mokės didesnį mokestį.
Derėtų pridurti, kad Tarptautinio valiutos fondo nuomone, darbo santykių lankstumo augimas mažina nedarbo lygį. O tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos teigimu, darbo santykių lankstumas bei darbo apmokestinimas yra antras svarbiausias investicinio srauto dydį lemiantis veiksnys po netarifinių barjerų. Tai reiškia, kad įsivedę lankstesnius darbo santykius, galime tikėtis ir didesnių investicijų į Lietuvos ūkį.
