Eltos nuotr.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pateikė Seimui Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisas, kuriomis siekiama užtikrinti rinkimų skaidrumą.
Siekia užkirsti kelią manipuliacijai
Taip valstybės vadovė reaguoja į per savivaldybių tarybų rinkimus išryškėjusią problemą, susijusią su manipuliavimu nurodant gyvenamąją vietą, nuo kurios priklauso, kurioje savivaldybėje asmuo turi teisę balsuoti.
Pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo išaiškinimus, rinkti vietos valdžią gali tik nuolatiniai savivaldybių gyventojai. Tačiau siekiant daryti įtaką rinkimų rezultatams kai kuriuose Lietuvos regionuose pastebėtas masinis gyvenamosios vietos perregistravimas iš vienos savivaldybės į kitą.
„Skaidrūs savivaldybių tarybų rinkimai neatsiejami nuo demokratinės valstybės. Todėl būtina užkirsti kelią manipuliacijai rinkėjų balsais ir neleisti įsigalėti naujoms sukčiavimo formoms, darančioms įtaką galutiniams rinkimų rezultatams“, – sakė Prezidentė.
Tvarka prieštarauja Konstitucijai
Galiojanti tvarka šiuo metu sudaro sąlygas asmeniui balsuoti toje savivaldybėje, kurioje jis nuolat negyvena.
Šalies vadovės teigimu, tai ne tik prieštarauja Konstitucijai, bet ir sudaro sąlygas manipuliuoti rinkėjų balsais.
Prezidentės teikiamomis įstatymo pataisomis siūloma nustatyti, kad nuolatiniu savivaldybės gyventoju būtų laikomas tas asmuo, kuris savo gyvenamąją vietą savivaldybėje deklaravo likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos. Jeigu gyvenamoji vieta buvo deklaruota likus mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų, jis teisę balsuoti turi toje savivaldybėje, kurioje buvo registruotas anksčiau.
Jau sugriežtinta baudžiamoji atsakomybė
Pasak valstybės vadovės, daugumoje ES šalių teisę balsuoti vietos valdžios rinkimuose turi tik tie gyventojai, kurie yra deklaravę gyvenamąją vietą toje savivaldybėje.
Tokia praktika galioja Skandinavijos šalyse, Vokietijoje, Prancūzijoje, Olandijoje, Belgijoje, Estijoje, Latvijoje ir kitose valstybėse.
Politinės sistemos skaidrinimas – vienas iš Prezidentės prioritetų. Valstybės vadovės iniciatyva po 2012 m. Seimo rinkimų, kuriuose buvo užfiksuotas rekordinis pažeidimų skaičius, stipriai sugriežtinta baudžiamoji atsakomybė už rinkėjų papirkinėjimą.
