Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Džojos Barysaitės (ELTA) nuotr.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva parengtos ir Seimui ketvirtadienį teikiamos Visuomenės informavimo įstatymo ir Baudžiamojo proceso kodekso pataisos, kuriomis griežtinama procesinių veiksmų prieš žurnalistus tvarka ir stiprinama žiniasklaidos laisvės apsauga.
Žurnalistų teisė negali būti varžoma nepagrįstai
Prieš pateikdama šias pataisas Seimui, Prezidentė jas aptarė su Žurnalistų sąjungos, Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos, Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto atstovais, žiniasklaidos teisės ekspertais, taip pat Lietuvos radijo ir televizijos, interneto žiniasklaidos, Respublikinės periodinės spaudos leidėjų bei Nacionalinės rajonų ir miesto laikraščių leidėjų asociacijų atstovais.
Pasak Prezidentės, demokratinėje teisinėje valstybėje turi būti gerbiamos žmogaus teisės, o taikomos procesinės prievartos priemonės turi būti proporcingos.
Visuomenės teisė būti objektyviai informuotai apie šalyje ir pasaulyje vykstančius procesus yra viešasis interesas.
Žiniasklaidos laisvė yra demokratijos pagrindas, o žurnalistų teisė ir pareiga informuojant visuomenę negali būti varžoma nepagrįstai.
Įpareigojimas atskleisti šaltinį – tik išskirtiniais atvejais
Pagal Prezidentės teikiamas pataisas, siūloma nustatyti didesnes žiniasklaidos ir žurnalistų informacijos šaltinio paslapties apsaugos garantijas.
Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, Prezidentė įstatymo pataisomis siūlo numatyti, kad žurnalistas gali būti įpareigojamas atskleisti savo informacijos šaltinį, tačiau demokratinėje valstybėje toks įpareigojimas gali būti nustatomas tik teismo ir tik labai svarbiais, išskirtiniais atvejais. Tai yra tik dėl visuomenei gyvybiškai svarbių aplinkybių ir tik tuomet, kai informacijos šaltinio paslapties atskleidimas sukels mažesnę žalą nei ta, kuri ištiks to nepadarius.
Be to, įpareigojimas žurnalistui atskleisti savo informacijos šaltinį arba kitų prievartos priemonių, galinčių atskleisti informacijos šaltinį, taikymas gali būti nustatomas tik tuomet, kai jau yra išnaudotos visos kitos informacijos šaltinio atskleidimo priemonės. Tai yra pabrėžęs ir Konstitucinis Teismas.
Pasak Prezidentės, taip bus sustiprinta ne tik žurnalisto, bet ir asmens, kuris praneša žurnalistui apie nusikalstamas veikas, apsauga bei užtikrintas viešasis interesas.
Kratos ir poėmiai galimi tik blogiausiais atvejais
Prezidentė siūlo sugriežtinti ir įpareigojimo atskleisti informacijos šaltinį skyrimo tvarką. Tai reiškia, kad tokio sprendimo teismas negalės svarstyti žurnalistui už akių ir privalės surengti posėdį, kuriame galės dalyvauti ir žurnalisto atstovas. Žurnalistas galės susipažinti su prokuroro reikalavimo atskleisti informacijos šaltinį turiniu ir teismui pateikti savo argumentus. Nauja ir tai, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, šaltinio apsaugos tikslu galės priimti sprendimą dėl atskleistos informacijos paplitimo į viešumą apribojimo.
Prezidentės teikiamomis įstatymų pataisomis numatoma, kad kratos ir poėmiai žurnalistų ir visuomenės informavimo priemonių patalpose bus galimi tik blogiausiais atvejais ir tik dalyvaujant žurnalisto atstovui bei prokurorui, kartu laikantis griežtų žurnalisto informacijos šaltinio paslapties apsaugos garantijų.
Atsižvelgdama į visuomenės išsakomas pastabas dėl nekorektiško pareigūnų elgesio kratos ir poėmio metu, Prezidentė siūlo šiuos žmogaus teises itin varžančius veiksmus filmuoti. Taip turėtų būti elgiamasi ne tik darant kratą pas žurnalistą, bet ir visais kitais atvejais.
Pasak Prezidentės, tai sudrausmintų pareigūnus, užkirstų kelią piktnaudžiavimui, užtikrintų pagarbą žmogaus teisėms bei efektyvią teisių gynybą.
