Žemaitijos skautai organizuoja žygius, kurių metu supažindinama su partizaninių kovų mūsų krašte istorija. Skautas vytis Giedrius Girdvainis neabejoja, kad šis laikotarpis yra svarbi mūsų istorijos, kurią jaunimui būtina pažinti, dalis, o tokie žygiai padeda prie jos prisiliesti.
Pagerbė pėsčiųjų žygiu
Lapkričio pradžioje Žemaitijos skautų organizacija surengė 20 kilometrų atminimo žygį iš Mažeikių iki Viekšnių, kurio metu buvo aplankomos svarbios partizaninių kovų vietos mūsų rajone, pagerbiami Lietuvos laisvės gynėjai.
Žygeiviai susirinko prie Mažeikių Šv. Jėzaus Širdies bažnyčios. Pirmasis svarbus objektas – už kelių žingsnių. Tai pastatas kitoje J. Basanavičiaus gatvės pusėje, kur 1944–1953 m. veikė NKVD-MVD-MGB Mažeikių apskrities (vėliau rajono) skyrius bei vidaus kalėjimas. Jame buvo kalinami, tardomi ir kankinami Lietuvos piliečiai.
Toliau žygeivių maršrutas vedė į Mažeikių senąsias kapines, kur pagerbtas 1947 m. birželį Purvėnuose žuvusių trijų Žemaičių apygardos Alkos rinktinės atminimas. Po to visi patraukė į Milius – aplankė partizanų bunkerį, kuriame slapstėsi ir 1948 m. sausį žuvo du laisvės kovotojai. Žvakutes žygeiviai uždegė Viekšnių senosiose kapinėse, prie partizanų kapų, taip pat – prie miesto pastatų, kuriuose 1945–1953 m. veikė NKVD-MVD-MGB Viekšnių valsčiaus poskyris ir areštinė.
Žemaitijos skautų žygis baigėsi prie paminklo Vytautui Didžiajam.
Lankstinukas žymės maršrutą
Pievomis, miškų, kaimų keliais surengtas skautų žygis realizuos ir kitą idėją – Žemaitijos skautų organizacija planuoja išleisti lankstinuką, kuriame būtų pažymėtos partizanų žūties ir kovos vietos nuo Ventos iki Mažeikių.
„Informacija yra dvejopa. Vienu atveju kažkas kažkur sakė, kažkas kažką girdėjo, o mums pavyko surinkti tikslią informaciją maršrutu Venta–Viekšniai–Mažeikiai. Visa medžiaga buvo nusiųsta į Lietuvos genocido ir rezistencijos centrą, iš šio centro gavome raštą, kad bus padarytas lankstinukas ar skrajutė su tikra, o ne išgalvota ar perpasakota informacija. Tad žmonės, naudodami lankstinuką, galės žygiuoti šiomis vietomis. Taip pat buvo pasiūlyta įrengti šio maršruto stendą“, – „Santarvei“ pasakojo G. Girdvainis.
Pašnekovas teigė, jog jam apmaudu ir gaila, kad tokiuose žygiuose dalyvauja nedaug mažeikiškių, nors Mažeikių rajone – unikalus maršrutas, galima daug pamatyti ir sužinoti apie partizaninį judėjimą.
Pasak G. Girdvainio, jaunimas turi žinoti apie tai ne iš knygų: „Jeigu neprisiminsi ir nepuoselėsi praeities, tai nebus ir dabarties, o nebus dabarties, nebus ir ateities.“
Padėjo ir skautiškas auklėjimas
Partizanų keliais tai ne vienintelis pėsčiųjų žygis, kuriame šį rudenį dalyvavo Žemaitijos skautų organizacijos nariai.
Spalio pabaigoje skautai dalyvavo žygyje ,,Kardo rinktinės partizanų takais“ – ėjo iš Salantų į Grūšlaukę. Lapkritį, atlikę septynių kilometrų žygį, prie Kužių aplankė Prisikėlimo apygardos Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės štabo bunkerį, kur 1952 m. kovą karinės operacijos metu žuvo trys čia buvę partizanai.
Pasak G. Girdvainio, skautams labiausiai imponuoja tai, kad tarp partizanų buvo daug skautų organizacijos narių: „Tas skautiškas auklėjimas galėjo lemti, kad kai prasidėjo okupacija, vedami tautiškumo jausmo ir suprasdami, kad nepriklausomybė labai svarbi, žmonės buvo pasiryžę kovoti iki pergalės arba mirties.
Vertas dėmesio ir tas faktas, kad iš aštuonių pagrindinių partizanų vadų, pasirašiusių Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio tarybos deklaraciją, šeši buvo skautų vadovai. Archyvuose šiais metais rasta, kad ir Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo skautų vadovas.“
Principas suformuotas šūkyje
Visų skautų žygių metu žuvusių Lietuvos laisvės gynėjų atminimas yra pagerbiamas uždegant žvakutes ir ant atminimo ženklų užrišant trispalves juosteles.
Žygio organizatoriaus nuomone, jaunimui reikia pamatyti tarnystės tėvynei ir jos laisvei pavyzdį. Pats skautų šūkis „Dievui, Tėvynei, artimui“ verčia neužmiršti mūsų istorijos ir, esant būtinybei, kovoti dėl savo šalies.
Žemaitijos skautų organizacijos nariai visus metus eina į žygius. Didesnis jų numatytas sausio viduryje – dviejų dienų žygis iš Ventos į Viekšnius, aplankant Ventos regioninį parką su nakvyne.
Nuotr. iš asmeninio archyvo
