Mažeikių krašto įsimintinų datų kalendoriuje pažymėta, kad prieš šimtą metų Viekšniuose buvo įkurtas pirmasis pučiamųjų orkestras.
Pasak kultūros puoselėtojų, su šiuo teiginiu galima ir sutikti, ir ginčytis.
Orkestrėlis – garbės reikalas
Pučiamųjų orkestrai ypač aktyviai pradėti steigti 1918 metais, Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Etnomuzikologė Rūta Žarskienė straipsnyje „Pučiamųjų instrumentų orkestrai tradicinėje Lietuvos kultūroje: nuo didikų rūmų iki sodžiaus“ pažymėjo, kad tai lėmė ne tik tautinis pakilimas, bet ir tuo metu užplūdusi varinių pučiamųjų orkestrų mada. Tarpukario Lietuvos kultūrinis gyvenimas buvo neatsiejamas nuo šių orkestrų – juos turėjo kiekvienas Lietuvos kariuomenės pulkas, politinės partijos, įvairios organizacijos, pučiamųjų orkestrėliai intensyviai kūrėsi ir kaimuose.
Ypač ši dūdų mada buvo užvaldžiusi Žemaitiją – turėti savo orkestrėlį buvo tapę kiekvieno kaimo garbės reikalu.
1922 m. Viekšniuose pedagogas Vincas Deniušis suorganizavo pirmąjį šiose vietose pučiamųjų orkestrą. Viekšniškė liaudies kūrybos puoselėtoja Amelija Urbienė savo surinktoje medžiagoje „Viekšniškiai grajija ir dainuoja, Aš išdainavau visas daineles“ pažymėjo, kad patrūbočiai grojo iš klausos. Ir tik gerokai vėliau V. Deniušis išmokė juos groti iš natų. Bet vis tiek pasitaikydavo, kad orkestras „kartais ir senoviškai pagrodavo – be natų“.
Įtraukė ir šeimynykščius
Tiek kultūriniame, tiek sportiniame Viekšnių gyvenime aktyviai dalyvavęs V. Deniušis, kurio vardu 2003 m. buvo pavadinta Viekšnių meno mokykla, pirmąsias muzikos žinias gavo iš kaimo muzikantų ir jau vaikystėje neblogai grojo įvairiais instrumentais, turėjo gerai išlavintą klausą. Grojimas orkestruose jam buvo ne pirmiena – V. Deniušis mokėsi Klaipėdos muzikos mokykloje-konservatorijoje trimito specialybės, būdamas studentas, 1926–1927 m. grojo muzikos mokyklos-konservatorijos simfoniniame orkestre, kuriam vadovavo kompozitorius Stasys Šimkus.
1930 m. rugsėjį jis grįžo į Viekšnius, įsidarbino vidurinėje mokykloje ir joje dirbo 40 metų. Dirbdamas mokykloje V. Deniušis režisavo spektaklius vaikams, vadovavo pučiamųjų orkestrui ir skudutininkų ansambliui, liaudies universiteto Viekšnių skyriaus chorui.
Enciklopediniame žinyne „Pasaulio lietuvių chorvedžiai“ jį sudaręs Boleslovas Zubrickas pažymi, kad mokytojas vadovavo Šaulių pučiamųjų orkestrui, kuriame klarnetu grojo ir jo tėvas Antanas Deniušis, o altu – brolis Antanas Deniušis.
Repertuarą sudarė maršai ir šokių melodijos
„Svarbiausia yra tas, kad patrūbočių komandoje turi būti penki vyrai“, – apie tarpukario Viekšnių dūdų pūtikus rašė A. Urbienė. Penkiese paprastai buvo grojama šiais instrumentais: klarnetu (kornetu, trimitu), altu (kornetu, baritonu), baritonu (tenoru), bosu ir būgnu, kai kurie orkestrai grodavo be būgno – vien pučiamaisiais.
Ypač madinga buvo groti dūdomis per bažnytines šventes: Velykas, Kalėdas, Sekmines, atlaidų metu, net paprastą sekmadienį per sumą. „Liuob sekmadieniais Viekšnių bažnyčioj per sumą pūsti trūbą. Žmonės liuob klausyties bažnyčioje Vinco Deniušio trūbijimo ausis ištempę“, – pažymėjo kraštotyrininkė.
Nepriklausomybės pradžioje orkestrų repertuarą sudarydavo rusų ir vokiečių maršai, šokių (valsų, polkų, fokstrotų) melodijos.
Tačiau ar tikrai prieš šimtmetį gimė pirmasis miesto orkestrėlis, kultūros atstovams buvo sunku atsakyti. Buvo ir anksčiau Viekšnių apylinkėse garsėjęs muzikantas Jonas Molis, ir iki tol miestelis negyvavęs be patrūbočių, kurie susirinkdavo įvairiausiomis progomis…
Veiklą pristabdė gaisras
Sovietmečiu Viekšnių kultūros namai, kurie buvo įkurti 1952 m., garsėjo vaikų ir suaugusiųjų dramos kolektyvais, šokėjais, dainininkais ir pučiamųjų orkestru, kuriam vadovavo V. Deniušis. Aktyvi šių namų veikla nutrūko 1970 m. gruodžio 31-ąją, kai medinis kultūros namų pastatas supleškėjo iki pamatų.
„Grojau jo vadovaujamame pučiamųjų instrumentų orkestre. Daug gražių įsimintinų akimirkų praleista drauge Viekšnių pušyno gegužinėse, įvairiose rajoninėse šventėse. Mokytojas buvo reiklus, gerai išmanė muziką ir meną, todėl iš vietinių gyventojų jam nebuvo sunku suburti nemažą, puikiai grojantį orkestrą, kuris dalyvaudavo respublikinėse dainų šventėse“, – prieš dvylika metų „Santarvei“ pasakojo jau amžinybėn išėjęs muzikos mokytojas Algis Voveris.
Dalyvaudavo įvairiose šventėse
Kitas etapas pučiamųjų orkestro formavime prasidėjo 1994 m. įsteigus Viekšnių meno mokyklą, kai mokytojas A. Voveris pradėjo rinkti vaikus į trimito klasę ir mokė juos individualiose ir grupinėse ansamblio pamokose.
Kaip pažymėta mokyklos istorijoje, praėjus keleriems metams, jis subūrė vaikų pučiamųjų instrumentų orkestrėlį, kuris savo grojimu maloniai nuteikdavo miestelio gyventojus: dalyvaudavo įvairiuose mokyklos ir miestelio renginiuose, 2003 m. pasiruošė Pasaulinei dainų šventei, po dvejų metų dalyvavo Moksleivių dainų šventėje, Žemaičių dūdų šventėje, kituose rajono ir apskrities renginiuose.
Viekšnių V. Deniušio meno mokyklos pučiamųjų klasėje vaikus moko mokytojas Arūnas Jakutis. Čia jie mokosi ne tik groti, bet ir muzikuoti, būti kolektyve, pristato tėveliams išmoktus kūrinius, kai tik bus galimybė, dalyvaus ir muzikos šventėse.
